Ar gali būti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo nutartyse prieš Lietuvą dėl savininkų skundų nepriimtinumo nėra išreikšta antros kolegijos septynių teisėjų nuomonė, bet tik Lietuvos vyriausybės paskirtos teisėjos-pareiškėjos nuomonė (kuri iki 2004 m. spalio 31 d. buvo vyriausybės atstovė Strasbūre)?

Dėl to nėra negalima, kad nutartyse įforminta vien Lietuvos vyriausybės pozicija.

Toks yra vieno skundą pries Lietuvą padavusio ieškovo atveriantis akis patyrimas.

Kristijonas Nekvedavičius gimė ir užaugo Vokietijoje. Jo tėvas buvo žinomas Lietuvos visuomenės veikėjas Kostas Nekvydas-Nekvedavičius, trečiasis Kauno miesto ir apskrities viršininkas, kuris 1920 m. vasario 16 d. sutrukdė bolševikų planuotą valstybės perversmą (žr. irgi laikraščio KAUNO LAIKAS straipsnį „Lietuvos sūnus, išgelbėjęs valstybę“, Nr. 91 (631) 1993 m. gegužės 15 d., be to, laikraščio KARYS 1991 m. Nr. 9 straipsnį „Neįvykusio Lietuvos kariuomenės sukilimo užkulisiai“, žr. irgi Lietuvos Enčiklopedijos XXXVI tomo straipsnį.) Sklypas Kaune-Perkūno alėjoje jam buvo valstybės padovanotas kaip tėvynės padėka.

2004 m. gruodžio 10 d. jis kreipėsi i EŽTT visų pirma dėl to, kad Lietuvos teisėjai tyčia nenagrinėjo jo vindikacinį ieškinį, išreikalauti jo tėvo namus iš svetimo neteisėto valdymo, aiškiai pažeidžiant Lietuvos CPK 346 str. 2 d. 2 p. ir CPK 279 str. 4 dalį ir netaikant LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2000-02-21 nutartį byloje Nr. 3K-3-203/2000 , kad “tiems, kurie nebuvo byloje dalyvaujančimis asmenimis, teismo nutartis neturi nei res judicata, nei prejudicines galios” [Teismų praktika (Nr.14, p.21-27)], o pagal įvardintus įstatymus teisėjai buvo griežtai įpareigoti tenkinti jo vindikacinį ieškinį be jokios „diskrecijos”, ir kad dėl to Lietuvą grubiai pažeidė Konvencijos šeštą straipsnį ir pirmą protokolą (nuosavybės apsauga).

Žmonės šiuo metu vis dar įsitikinę, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pati teisingiausia instancija Europos teisinėje sistemoje. O taip galvojant, visi labai klysta. Visi teisės ieškantys lietuviai mano, kad visi septyni antros kolegijos teisėjai bendradarbiauja ir apsvarsto pareiškimus, po to nusprendžia bylą, kaip reikalauja Konvencijos šeštas straipsnis („Teisė į teisingą teismą, į teisingą bylos nagrinėjimą, į viešą posėdį“). Dėja, šitaip nėra. – Nes, pagal buvusio EŽTT teisėjo Prano Kūrio pokalbį su ELTOS redaktoriumi „kai ateina skundas prieš Lietuvą, Lietuvai paskirtas teisės referentas eina ir bendrauja su … teisėja-pareiškėja“.

Iš tikrųjų tik vienas asmuo yra atsakingas už pareiskimo prieš Lietuvą “redakciją”, “sutrumpinimą”, “išvertimą į anglų kalbą”, ir t.t. O tas asmuo yra Lietuvai paskirtas teisės referentas, kuris „eina ir bendrauja su teisėja-pareiškėja” (Prano Kūrio paaiškinimas ELTUI). Visi pareiškimai prieš Lietuvą ateina pas “teisės referento” sekretorę J. Petkevičienė. Ši yra ipareigota, visus laiškus, nesvarbu kam adresuoti, perduoti Lietuvai paskirtam “teisės referentui”, kuris iki šių metų gegužės vidurio buvo Dovydas Vitkauskas. O teisėja-pareiškėja yra – lyg tyčia -Lietuvos teisėja EŽTT Danutė Jočienė. Dėl to kiekvienam savininkui turėtų kilti labai rimtų abejonių, ar Lietuvos teisėja (kuri prieš tai buvo būtent vyriausybės atstovė Strasbūre) įvertins pareiškimus prieš Lietuvą teisingai ir teigiamai …

Ieškovui Nekvedavičiui pavyko įrodyti EŽTT, kad Lietuvos teisės referentas „perdirbinėjo” jo skundą Nekvedavičius prieš Lietuvą nr. 1471/05 iki tokio lygio, kad praktiškai liko tik nesvarbi skundo dalis [jis papraščiausiai nepaminėjo paskutinį teismo sprendimą Lietuvoje savo “Faktų Aprašyme“, žinoma, irgi nuslėpė vindikačinį ieškinį, melavo, kad ieškovo tėvas buvo tik žemės sklypo, o ne namų savininkas, nors Lietuvos teismai įvairiuose sprendimuose pripažino, kad gausybe dokumentų įrodyta, kad jo tėvas buvo irgi namų savininkas].

Tarp kitko, ieškovas Nekvedavičius 2007 m. kovo 7 d. įteikė EŽTT skubų pareiškimą, kad ta institucija įteiktų Lietuvai pasiūlymą, sustabdyti namo statybą ant jo 32.41 arų sklypo Perkūno alėjoje, Kaune, skubos tvarka. Vitkauskas kovo 19 d. (gal atsitiktinai) patvirtino oficialiniame laiške, kad toks pareiškimas su dokumentais gautas. O kai ieškovas vėliau vėl kreipėsi i EŽTT su prašymu, atsiųsti jam antros kolegijos teisėjų nutartį tuo pačiu reikalu, SM”, Vitkausko pareigų laikinasis peremėjas (pavardė irgi slapta), atsakė, kad tokio pareiškimo jau nėra byloje. Kiekvienam mąstančiam žmogui aišku, ką tai reiškia. O dėl to ieškovas ir turėjo rimtų abejonių, ar ne D. Jočienė, kadangi „teisės referentas bendrauja su teisėja-pranešėja” (Prano Kūrio paaiškinimas ELTUI) parengė „raportą” pagal suklastotą faktų aprašymą („Statement of Facts“), nes kai ieškovas paprašė „SM”, atsiųsti jam Jočienes „raporto” kopiją, kad jis galėtų matyti, ar toks „raportas” atitinka tikrovę, jis nesutiko, nes tai esą „slapta informacija” – o dėl to ieškovui ir atrodo, kad „raportas” gali būti neteisingas. Tuo tarpu ieškovas Nekvedavičius paprašė EŽTT, pašalinti Jočienę bent iš teisėjos-pareiškėjos posto dėl to, kad ji yra šališka.

Yra pastebėtina, kad, ieškovo duomenimis, ne vienas savininkas nebelaimėjo bylą prieš Lietuvą dėl jo teisių pažeidimų, nuo 2004 m. lapkričio, kai Jočienė buvo Vyriausybės paskirta Lietuvos teisėja EŽTT. Reikia dar karta pabrėžti, kad prieš tai ji buvo Vyriausybės įgaliotinė Strasbūre ir darė visas pastangas, kad savininkai nelaimėtų.

Tik atsitiktinai kitas antros kolegijos teisėjas sužinojo (gal dėl to, kad ieškovas kreipėsi į EŽTT pirmininką ir EŽTT kanclerį anglų kalba), kad kažkas netvarkoj, gal dėl to Jočienei nebuvo kitos išeities negu persiųsti ieškovo skundą Lietuvos vyriausybei, tačiau, paaiškinant, kad nereikia atsakyti į ieškovo vindikacinį ieškinį (!)

Vien dėl to dabartinė vyriausybės atstovė Strasbūre, Elvyra Baltutytė, turėjo progos, vyriausybės oficialiame atsakyme į ieškovo skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui visiškai neminėti ieškovo vindikacinį ieskinį (pagal kurį Lietuvos teismai buvo griežtai įpareigoti, visais atvejais tenkinti Nekvedavičiaus vindikacinį ieškinį ir grąžinti jam jo tėvo turėtus namus iš svetimo neteisėto valdymo).

Teisėjos-pareiškėjos “raportas” ir jos pasiūlymas, kaip nutarti toje byloje, bus teisėjų sekretorės perduotas kiekvienam antros kolegijos teisėjui, kad nutartis būtų jo pasirašyta savo namuose, nes pagal Prano Kūrio pokalbį su ELTA teisėjai neturi savo darbo kabineto teisme, ir tik vieną visiems bendrą sekretorę, Sally Dollé. Kitiems teisėjams neįdomu, koks pareiškimo turinys, nes jie matys tiktai “sutrumpintą”, “paredaguotą”, gal neadekvačiai išverstą skundo versiją, reiškia, normaliai tik vieną lapą anglų kalba “Statement of Facts” (“Bylos faktų aprašymas”), antrą lapą su Jočienės raportu ir neigiama nuomone, trečią lapą su iš anksto paruošta pasiūlymu, kaip reikia nutarti, Jočienės parengta pasirašymams. Ir tai viskas. Visi septyni antros kolegijos teisėjai savininko bylą prieš Lietuvą visiškai nenagrinėja, jeigu teisėja-pareiškėja siūlo skundą nepriimti. Teisėjams tokia procedūra labai malonu, kadangi visą darbą dirba teisės referentas ir teisėja-pareiškėja, o tai yra Jočienė, o ji dirba ten niekieno nekontroliuojama.

Žinoma, EŽTT skyrius spaudai į tokius klausimus Lietuvos žurnalistams atsakytų, kad tik teisėjai turi kompetencijos „nuspręsti”, bet iš tikrųjų visų septynių antros kolegijos teisėjų „sprendimas” yra tiktai pasirašyti jau pareiškėjos paruoštą neigiamą nutartį. O vien dėl tokios procedūros galima manyti, kad -faktiškai- atsakinga teisėja už EŽTT nutartys savininkų bylose prieš Lietuvą yra Lietuvos paskirta teisėja, kuri tuo pačiu laiku ir yra teisėja-pareiškėja …

Kai ieškovas kreipėsi į EŽTT su prašymu, išduoti jam EŽTT kanclerio instrukcijų teisės referentų darbui kopiją, tos instrukcijos jam neišdavė, nes jos esą „slaptos“. [EŽTT procesinėje taisyklėje Rule 17 of the Rules of Court („Taisyklė Nr. 17 iš EŽTT procesinių taisyklių) yra trumpas nurodymas, kad tokios instrukcijos iš viso egzistuoja „General instructions drawn up by the Registrar, and approved by the President of the Court, shall regulate the working of the Registry“- lietuvių kalba tai yra „Bendros instrukcijos parengtos kanclerio, su teismo pirmininko sutikimo tvarko teisės referentų darbą“],

Gal viskas EŽTT vyksta taip slaptai dėl žmogaus teisių Konvencijos bei EŽTT procesinių taisyklių nesilaikimo?

Lietuvos nuskriausti savininkai negali tikėtis teisingumo iš Europos žmogaus Teisių Teismo, kol Lietuvos teisėja-pareiškėja Jočienė ten tebesėdi kaip voras, pagaunantis visus atskrendančius vabzdžius į savo tinklą.

Views All Time
Views All Time
4004
Views Today
Views Today
1
0 0