Be garso vėl sukasi baltos plaštakės,
Nenoromis leidžias ant sustingusios žemės.
Papūski, o vėjau, pasuki dar kartą!
Mes galime šėlti net ištisą parą!
Juk medžiai mums ploja, šakelėm mojuoja,
Žiemužė antai – užu kalno boluoja!
Bet čia netikėtai nurimsta vėjelis –
Baltutės plaštakės nukrinta ant žemės…
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Kai krenta pirmos snaigės naktį,
dairaus aplink aš tamsoje –
mėnulis šypsos,žiūri į mane –
tokia laiminga snaigių glėbyje!
Ant blakstienų snaigės krenta
viena,antra,jų draugės dar ir dar viena –
tam galo nėra nakties šios tyloje.
O kai žaidimas man su snaigėm nusibodo –
namo ėjau ir, paslydus nukritau
ir pamačiau gražiausią vaizdą –
prie mano veido buvo vėlgi snaigės –
raštų gausumu pasauly jos neprilygo niekam,
tačiau manęs jos baidės,
nes, užkritusios ant mano skruosto,
vandens lašu jos nuteka
ir grožėtis nieks jomis negali,
nes pavirtusios lašu jos palieka savo snaigių šalį…..
10a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Taip maloniai ir taip netikėtai
Pirmos snaigės ant žemės nukris
O nenuoramos rudenio vėjai
Jas bejėges vis suks ir blaškys
Nusileis jos ant žemės kietos
Ir ant pilkojo rudenio kalno
Ir ant pievos pernykščios žilos
Ir ant šilto ir glostančio delno…
6a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Saulė šviečia, sniegas blizga,
Koks gražus šis metų laikas,
Kada aš, užmiršus viską,
Laukan bėgu lyg apkvaitus.
Štai rogutės ir virvelė,
Aš nuo kalno nuvažiuosiu,
– Vaikai! Duokit man kelią!
Skrisdama aš sau dainuosiu.
Taip smagu sniege voliotis,
Baltom snaigėm užsikloti.
Sniego senį nulipdyti
Jam ir šluotą įstatyti.
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Sninga…
Palengva sukasi ore
Ir leidžias iš dangaus
Baltutės snaigės tyliai
Vakare
Ant purvino asfalto.
Sninga…
Gatve išbalus moteris
Su kūdikiu ant rankų
Slenka palengva.
Akyse – skausmas, neviltis,-
Šalta žmonių širdyse…
Sninga…
Konteinery sušalęs valkata
Ieško duonos kasdieninės –
Namų šilumos
Sninga…
Pasaulyje daugybė kryžkelių,
Kelių…
Vienu iš jų einu ir aš
Namo, kur mylima ir laukiama…
Žingsniuoju palengva…
Juk sniegas spindi, girgžda!
Atsisuku ir nustembu:
Aš palikau pėdas?!
Baltas! Nesuteptas…
Sninga…
11R klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Jau nebėra tyliai miegančių medžių
Nei žemės apgaubtos sniegu.
Liko tik keistas šlamesys
Ir laukuose ankstyvas vyturys.
Jau nebėra už lango siaučiančios pūgos
Nei vėjo, laužančio medžių šakas.
Liko tik šaltos žiemos ilgesys
Ir šilto pavasario svaigulys.
Jau nebėra pilko dangaus niūrumo
Nei krentančių snaigių ramumo.
Liko tik saulės šviesa
Ir vaikai žaidžiantys kieme.
12r klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
aš neturiu vardų
visi jie išgalvoti
aš neturiu minčių
nes viskas suplanuota
gyvenimo prasmė
paklydusi svajonė
sušals šaltoj žiemoj
bejausmės mintys
išnyks lyg tirštas rūkas
šaltą žiemos rytą
prabėgs tos mūsų svajos
mums jų nesustabdyti
šaukiu tave žmogeli
nebūk toks abejingas
nes viskas šioje žemėj
prasmės deja pristinga…
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Šalta žiema ir šaltas vėjas.
Bereikšmiai žodžiai tarp žmonių.
Ir šaukti man dabar norėtųs:
– Pasauli, man širdy nyku!
Nes žmonės, einantys pro šalį,
Be šypsenos ir spindulių.
Nespindi jų veidai iš laimės.
Kodėl? Kadangi jau žiema kartu?
O snaigės šoka liūdną šokį.
Ir lyg norėtų jos primint,
Kad nebėra jausmų pasauly,
Kad nebėra jausmų širdy.
O man norėtųsi dainuoti:
– Žmogau, tu atsibusk greičiau!
Juk širdis nėra ledinė:
Krūtinėj plaka vis greičiau.
Dabar jau rytas, jau išaušo.
Dar viena diena prabėgs.
Ir tik vėliau suprasiu,
Kad iš to sapno jau grįžau.
Grįžau iš šalto blogo sapno.
Grįžau, nes noriu vėl gyvent.
Nes aš – žmogus, ir aš gyvensiu,
Kvėpuosiu tuo, ką davėt man.
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Kai gruody sužydės žibutės
Ir grįš sparnuočiai iš pietų,
Savęs paklausiu: būti ar nebūti,
Jei be tavęs gyventi negaliu?
Jei upės teka ir nestingsta jūros,
Jei medžiai žydi gruodžio vidury,
Kaip vaikščioti gali paniuręs
Ir man sakyt, kad nieko neturi?
Sniego seni,
Seni besmegeni,
Pažiūrėk,
Kaip tu atrodai!
Baltas baltas
Tartum pienas,
Tavo pilvas –
Kaip kopūstas
Bet saulelėj
Kaisti jis pradėjo
Ir pavirtęs upeliu
Linksmai sušnekėjo.
Prienų ,,Ąžuolo” vidurinė mokykla
Prienų rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Kai baltos snaigės sukosi ratu,
Kai pažvelgei tu į mane,
Nuskriejom mes kartu
Baltute gatvele.
Nuskriejom į baltą šalį,
Kur žydi ledinės gėlės…
Pasukom į baltą kelią,
Kur visi snaigėmis gėris.
Tai balta šalis,
Ji žiba sidabru!..
Taip džiaugės mano širdis,
Kai skriejom ten kartu!
„Žiburio” gimnazija
Prienų rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Kaip linksma griūti
Su tavim kartu
Į baltą sniego pusnį, –
Kaip linksma, kaip smagu!
Kaip gera išsitiet baltoj pusny,
Kai snaigės krinta ant veidų –
Lyg baltoj svajonių šaly,
Kur su draugais labai smagu.
Baltoj pusny mes juokiamės linksmai,
Žiūrim viens kitam į akis,
Turbūt atrodom žaviai –
Mes – ir balta pusnis!
„Žiburio” gimnazija
Prienų rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui