Be garso vėl sukasi baltos plaštakės,
Nenoromis leidžias ant sustingusios žemės.

Papūski, o vėjau, pasuki dar kartą!
Mes galime šėlti net ištisą parą!

Juk medžiai mums ploja, šakelėm mojuoja,
Žiemužė antai – užu kalno boluoja!

Bet čia netikėtai nurimsta vėjelis –
Baltutės plaštakės nukrinta ant žemės…

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui