Galbūt nemokame mylėti ,
Kas žemės-motinos mums duota ,
Nemokame dalintis su kitais
Nei džiaugsmo, nei giesmių ,
Paukštelių padainuotų ,
Neatsiliepiam į jų šauksmą ,
Aidinčio žaliais miškais…

Nelyginant srovė sraunių upokšnių
Išliejam ilgesį tarsi žievė-randais…
Pamirštame dažnai
Net savo artimiesiams padėkoti ,
Kol būname drauge laimingi…
Visi metus skaičiojame juk tais pačiais ,
Iš po žiemos sniego
Atsibundančiais pavasariais šiltais…
Atleisk,jei kam nespėjau padėkoti
Ir nepasveikinau dar su Naujais.