Seniai žiemužė
Į svečius ateit galėjo ,
Bet gal nepakvietė ,
Gražiai nenulenkė galvos ,
Kad pavėlavusi
Ir baltą rūbą
Tik dabar dėvėdama atėjo ,
Pasėjo balto sniego
Prie kiekvienos trobos.
Meluočiau,jei sakyčiau ,
Kad nelaukiau-
Kaip spindi saulėje
Kalniukai ir miškai ,
Senos trobelės stogas baltas
Net iš toli atrodo išdidžiai.
Balta spalva minčių neblaško-
Pusiausvyra gamtoj,širdy…
Medžių kamienai parudavę
Spindi lyg iš vaško ,
Palaiminti tylos, geri ,
O šaknys dar ilgai miegos-
Per visą žiemos naktį-
Šiltai…po pusnimi.
2008