
Snaigė
Labai bijausi šalčio ,
Kai be sniego žemės
Sustingsta nugara juoda
Ir laukiu,kada snaigės ,
Iš dangaus pabirusios ,
Pasieks ir baltas kelias
Nuo pat širdies
Į mylinčias akis nuves.
Kai šiltas žvilgsnis
Tikslo nepasiekia ,
Pabyra sunkūs nevilties lašai –
Į šaltį atsitrenkę krenta
Ir snaigele palieka…
O gaila,kad tu jų nepamatei…
2008













