Ir taip vėl imu matuoti
laukimą.
Net pievos nebaltos, kaip
skubu ir ilgiuosi.

Dangumi einu rytmečio
kelti.
O jis nenori.
Sapnas saldus, akys
nenori prabusti.
Žiūriu į vietinius.

Jie kažko laukia.
Akys pilnos laukimo.

Už durų stovi naktis.
Kaip da Vinči
Juoda skrybėle ir apsiaustu.
Iš garo nutįsusia balta barzda.

Kai žiūri į mane,
Man ramiau.
Tada nesijaučiu tokia
nepakenčiama pati sau.

O jie vis eina ir eina.

Akyse vynas,
Pelenai lūpose…

Net ne keistuoliai.
Nepritapėliai.

Vakare linkiu tau saldžių
sapnų.
Rytą pažadinu.

Už nedidelį mokestį.
Ilgesį.

2010-03-22