Tvarkingai tiksi laikrodžio mechanizmas,
rodos smilkinius dilde šlifuoja,
širdis spaudosi lyg klizma,

o po grindim graužikai darbuojas…
Stiklelį perpiltą nugeriu…
aštrų durklą pirkau,
bijau peilio į nugarą,
pelių nebijau…

Visi mokslinčiai sumigę,
paaiškint nėra kam,
kad mano gyvenimas netikęs,

o mano mintys – pašaras šernam…
Netinka? Praeikit, nelyskit neklystantieji!
Šiąnakt komentarų neturiu,
nupiešiu gėlę nevystančią
ir įteiksiu ją sau dovanų…