Tvarkingai tiksi laikrodžio mechanizmas,
rodos smilkinius dilde šlifuoja,
širdis spaudosi lyg klizma,
o po grindim graužikai darbuojas...
Stiklelį perpiltą nugeriu...
aštrų durklą pirkau,
bijau peilio į nugarą,
pelių nebijau...
Visi mokslinčiai sumigę,
paaiškint nėra kam,
kad mano gyvenimas netikęs,
o mano mintys – pašaras šernam...
Netinka? Praeikit, nelyskit neklystantieji!
Šiąnakt komentarų neturiu,
nupiešiu gėlę nevystančią
ir įteiksiu ją sau dovanų...