šešėlio pabaiga
tai saulė mirė
gal išėjo

šviesa užgeso
pas tave
lange

nutilo žingsniai
po langais
sode

nejau kažkas
sustojo?
bet praėjo…

tyla
tyla
tyla
tyla

….

(mėnulis baltas patekėjo)

***

Tai buvo dar viena ilga naktis,
Šalta žiema, mėnulio pilnatis.
Baltoj šviesoj pasaulis miega,
Mirtis praėjo ir išmindė sniegą.

Tie debesys, kur plaukia, nukeliaus toli.
Vėliau kažkam jie dovanoja lietų,
Negali jie tiesiog nukristi čia,
Pasauly niekam nebeliko vietos.

Nenoriu mirti, dar labai anksti.
Mirtis pabėgo, bet paliko pėdas.
Paseksiu ją ir, jei pavyks,
Apmėtysiu iš šalto sniego.

***

Šią naktį nei vienos žvaigždės
Ir miestas tyli
Žmogus jau niekad nemylės
Bet žmogų myli

Su sniego magiška šviesa
Nutrauksiu stygą
Žvakes užpūsiu. Stos tamsa
Užversiu knygą

***

Palauk kol saulė
Dieną šildžius
Į vakarą uždegs jausmus

Palauk kol žvaigždės
Naktį švietę
Ryte padovanos sapnus

Palauk kol vaikas
Vakar gimęs
Rytoj paliks gimtus namus

Palauk kol meilė
Tau jau mirus
Kažkam prikels senus džiaugsmus

—

O tada nusišypsok

12 klasė
Ukmergės Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui