Įsminga ašaros žiedų į gelsvus plaukus

Ištirpsta popierius nuo skausmo aibės

Pamiršta vėjas atsigerti

Iš kraujo mano valandų

Skirtų galvot apie Tave…

Pamišęs laikrodis skaičiuoja mano kančią

Vienuolės bando akmenis rident

Pamiršti savo begalinę viltį

Kada nors savo dievui atsiduot…

Aš sapnavau kad glosčiau kraują

Kuriuo verkei iš dangiškų akių

Aš sapnavau kaip šildėm varnas

Juodas lyg žemė kapinių…

Ištiesus ranką mėginau pagauti žiogą

Nunešti mūsų žvaigždei ir paduot…

Įrodyti kad moku aš medžioti

Ne vien tik liūdesį ir aimanas minčių…

Gleivėtos rankos apsivijo kaklą

Užsmaugė mano svajones

Kaulėtom lūpom iščiulpė pasaulį

Iš sapno mano atminties….

Akim aš nulydėjau siluetą

Kurį mylėsiu amžinai

Nors šimtas tūkstantąjį Jį laidos gedulo varpai…

Vaiva Grainytė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui