Kokie aukšti kalnai,
Kalvelėmis lyg pasakoje apsitvėrę,
Kuriais sesutė eina
Su pasiūtais drobiniais marškiniais,
Kad išvaduotų brolius…
O aš einu pasveikinti
Su rudeniu Mušėjų
Ir paklausyti, kaip alsuoja
Debesis priėmęs ežeras
Ir pats pavirtęs mėliu,
Kur paskutines antis
Pakelia į dangų tartum stiklas
Tyras vandenėlis-
Išgirsti, kaip rypuoja
Nendrėse paslėpdamos
Tamsius savo šešėlius
Ir nuplasnodamos
Už pūpsančių kalnų
Pietų kryptim.

2008