Saulutė pro medžius ištiško ,
Išgraužė ,rodos,liemenis pušų ,
Vis vien tamsus dar glūdi miškas
Tarp samanų,nukritusių spyglių…
Gal ankšta tankumynėj augti ,
Mažai ant žemės besišypsančių akių-
Juk gėlės kaip vaikai užaugę ,
Norės nepramintų takų,draugų.
Negeros mintys.Oi,palaukit!
Juk vėjas čia nesiaučia –
Neprasibrauna kirvis su dalgiu…
Sustosiu minutėlei,čia- saugu.
2008