Poezijos temos: Gamta

Medžių viršūnės
Prieš saulutę dega ,
Berželių kasos
Spindi sidabru.
Žiūrėk-Eglutė stovi
Vaikučius čia atsivedus ,
Kad amžiams pasiliktų
Ir saugotų juos
Nuo gyvenimo grėsmių...
Dar žemė šiluma alsuoja ,
Klevai tarsi liepsnelės
Žaižaruoja pakrašty.
O!Tik tu neklausk ,
Ką šnabžda nuskubėdamas upelis ,
Stovėk ir su manim klausyk...
2008

Dažnai iš valties inkarą nuleidžiu
Ir žvelgdama į gelmę svajones barstau ,
Nesuskaičiuojamos bangelės virpa ,
Žuvelių spiečiai sidabruoja,nardo...
Toliau šaltiniai-upeliukai alma ,
Todėl apie gyvenimą ramiai mąstau.
Ne vien tik man po kojomis verpetai
Ir kiek jų pro savo akis matau-
Už nugaros dažnai nušvinta laumės juosta ,
O iš kairės dar debesėlių juostos plačios ,
Dešinėje saulutė leidžias įkypai.
Kai taip vis nejučia prabėga metai ,
Pakėlusi akis į dangų žvaigždeles
Tarsi skubėdama skaičiuoju
Ir aplink dienovidžiais žvalgaus...
Kaip atidengti žemės slėpinius ,
Kad atsivertų nors kraštelis
Amžinybės rato ,
Nes tik į jį dabar iš lėto
Ir be baimės pasukau...
2008

Naujų spalvų ruduo pažėrė-
Geltonai ir raudonai puošiasi klevai ,
O pamiškės lyg burtų lazdele pamojus
Į dar žalius namų vartus atvėrė ,
Kur džiaugiasi tyla eglynai
Viršūnėse kankorėžius iškėlę ,
O kelio pakrašty sukluso du draugai.
Pro juos rūkai ir vėjas vis dažniau prabėga ,
Nuo šlabdribos nebeapsaugo
Karpytų lapų puošnūs apvadai ,
Susigūžė nuo šiaurės vėtros ,
Nors dar gerai prisimena,
Kad šildo netgi žiemos ,
Kada apkloja sniego patalais.
2008

Išsaugoti ramybę,
Dangaus mėlį
Ir debesėlių
Skiauteres baltas...
Aš negaliu-
Prašysiu medžių ,
Jie iš vaikystės-
Geros fėjos prisikėlė-
Skalauja vandeny
Savo skaras.
O mano kojos -
Dvi mažos svajonės
Per lieptelį bėga ,
Kad nusiplautų dulkės ,
Kurių net nematai
Skubėdama gyvenimo keliu ,
Sugrįšiu vėl į trobą ,
Kur vaikučiai
Ramiau miega ,
Kada nėra aukštų bangų
Tenai...
2008

Už skynimo lemtingos juostos
Kirtimai juoduoja nuogų kelmų-
Dar neseni laikai,kai švaistės kirviai ,
Ir virto eglės,uosiai,liemenys klevų...
Beliko lyg užuolaida prie lango ,
Pro kur motušė sūnus apraudos.
Prabėgo metai keleri ir vėl žabangos-
Gandai apie pilis ir šiltą dangų
Vilioja svetimuos kraštuos.
O pro kirtimą veda vienas kelias-
Juo bėga ir sugrįžta atgalios ,
Bet ar surasi ąžuolą,berželį ,
Kurie ir be tavęs žaliuos...
2008

Saulutė,rodos,ežere ištiško ,
Nubėgo spindulių taku ,
Apšvietusi pakrantę ir salas
Gal nuskubėjo ji į mišką
Nurausvinti viršūnių ,
Kol neužčiuopė šalna žalių...
Ilgai dar bangose žibėjo
Išpraususi savo kasas ,
Kol nepakilo nuo salų
Lengvutis pietų vėjas
Lyg sušukuodamas į bangeles...
Į klausimą,kada akis pakėliau ,
Kur mano takas ,
Vesk kartu ir būk su manimi ,
Žuvėdros klyksmas nuaidėjo ,
Kol saulė šviečia,susirask pati...
2008

Kiek medžių spiečiasi į vieną vietą-
Daug kepurėtų,su spygliais-piktų ,
Kiekvienas žino savo vietą ,
Jei glaudžiasi šalia ,
Išliks geru draugu...
Kada iš tolimų kraštų
Prie vieno stalo sėda ,
Gali sakyti-bus troboje smagu.
Kalbėsis apie patirtį,
Gal prisimins ,kaip pokštus krėtė ,
Ir nereikšmingi žodžiai
Nauja prasme skambės
Ir viskas bus svarbu...
O kas iš to,jei būsi vienas,
Aplinkui piktžolės keros ,
Ir niekas neužstos nuo vėjo ,
Kada likimas pagrūmos.
2008

Lyg nuo vaikystės
Nuo savo šaknų
Gerai,kad nepabėgam ,
Sugrįžtame prie ežero bangų
Ir įsiklausome
Į ramų nendrių miegą ,
Lapų šnarėjimą
Žilvičių,nors ir nulaužtų...
Kaip bangos virkdo
Ievą jauną,kuri išdygo
Taip toli nuo giminių...
Pakilęs vėjas vėl atplukdė
Medį, iš šaknų išrautą ,
Kad kuo arčiau jis būtų-
Prie savų.
2008

Kur įkalnės ir nederlingi plotai ,
Siūbuoja lyg nendrynai smilgų patalai.
Gali net naktį atsigulęs pamiegoti-
Nebent kutens skruostus rasos lašai...
Jei nemiga paliečia kaktą tarsi smilga ,
Skaičiuok pieveleje jų stiebelius
Ir pamatysi-žvaigždės šypsos ,
Darbas bergždžias ,neprasmingas...
O gal šiandieną reikalingas ,
Jei nerimą tarsi ranka paglosčius ,
Tolyn ryte pakilęs vėjas
Nusineš,į smilgų pieveles nupūs.
2008

Nurimę guli tarp kalvų
Ir gilių slėnių
Du mėlynuojantys
Lyg akys ežerai ,
Paduoda ranką per kelelį ,
Susilieja į vienas kitą
Tarsi du dvyniai...
Ir kalbas tarp savęs
Lyg vandens paukščiai ,
O gervės klykauja
Iš abiejų krantų-
Taip vienas kitą
Visą vasarą pašaukia ,
O aš tik keleliu einu...
Pakrantėje ant kelmo atsisėdu-
Kaip švokščia nendrės
Ir nendrinukės švyksi
Prie stiebų, klausau ,
Panyra į gelmes - į dangų siela ,
Vandens paviršiuje
Eiles rašau.
2008

Kaip drebulės lapeliai
Vėjo paglostomi prieš saulę mirga
Ir džiūgauja,kad dar toli žiema ...
Iš debesų ,žemės gelmių
Šaltiniai pildosi ir bėga
Miškelio pakraščiu
Prie vandenų gilių
Tarsi plona gija.
Kada į gelmę įsilieja
Ir bangos raibuliuoja prie krantų ,
Su jų gyvastimi ,
Kai švelnią putą paliečiu ,
Ir mano siela susilieja ,
Rankas į vandenį panardinu .
Ilgam po šio prisilytėjimo
Jėgų pakanka ,
Ilgiuosi brėkštančios aušros-
Po drebule sustojusi
Paduodu saulei ranką...
Taip laukiu rytdienos ,
Tarsi gražios ,į širdį-šaltinėlį
Plaukiančios dainos.
2008

Bangelių keterose saulė žvilga ,
Akmenėlius ridena ežero vanduo ,
Pakrantę myli kaip savo namus
Smulkutis gelsvas žvirgždas
Ir puošia ją tarsi jaunamartę
Jauniausioji sesuo...
O meldus ir nendres prakalbina
Rudens paglamonėti medžiai
Žiūrėdami,kaip naras saulės spinduliuos
Panyra -iš vandens tarsi ištiškęs ,
Vėl slepiasi nendrynuose tankiuos.
Einu-po kojom krebžda smėlis ,
O bangeles lyg vakarus trumpėjančius žarstau-
Kaip atsigręšiu į dienas,kurios praėjo ,
Jeigu pakrantėje šiek tiek užsibuvau...
2008