Medžių viršūnės
Prieš saulutę dega ,
Berželių kasos
Spindi sidabru.
Žiūrėk-Eglutė stovi
Vaikučius čia atsivedus ,
Kad amžiams pasiliktų
Ir saugotų juos
Nuo gyvenimo grėsmių…
Dar žemė šiluma alsuoja ,
Klevai tarsi liepsnelės
Žaižaruoja pakrašty.
O!Tik tu neklausk ,
Ką šnabžda nuskubėdamas upelis ,
Stovėk ir su manim klausyk…
2008
Dažnai iš valties inkarą nuleidžiu
Ir žvelgdama į gelmę svajones barstau ,
Nesuskaičiuojamos bangelės virpa ,
Žuvelių spiečiai sidabruoja,nardo…
Toliau šaltiniai-upeliukai alma ,
Todėl apie gyvenimą ramiai mąstau.
Ne vien tik man po kojomis verpetai
Ir kiek jų pro savo akis matau-
Už nugaros dažnai nušvinta laumės juosta ,
O iš kairės dar debesėlių juostos plačios ,
Dešinėje saulutė leidžias įkypai.
Kai taip vis nejučia prabėga metai ,
Pakėlusi akis į dangų žvaigždeles
Tarsi skubėdama skaičiuoju
Ir aplink dienovidžiais žvalgaus…
Kaip atidengti žemės slėpinius ,
Kad atsivertų nors kraštelis
Amžinybės rato ,
Nes tik į jį dabar iš lėto
Ir be baimės pasukau…
2008
Naujų spalvų ruduo pažėrė-
Geltonai ir raudonai puošiasi klevai ,
O pamiškės lyg burtų lazdele pamojus
Į dar žalius namų vartus atvėrė ,
Kur džiaugiasi tyla eglynai
Viršūnėse kankorėžius iškėlę ,
O kelio pakrašty sukluso du draugai.
Pro juos rūkai ir vėjas vis dažniau prabėga ,
Nuo šlabdribos nebeapsaugo
Karpytų lapų puošnūs apvadai ,
Susigūžė nuo šiaurės vėtros ,
Nors dar gerai prisimena,
Kad šildo netgi žiemos ,
Kada apkloja sniego patalais.
2008
Išsaugoti ramybę,
Dangaus mėlį
Ir debesėlių
Skiauteres baltas…
Aš negaliu-
Prašysiu medžių ,
Jie iš vaikystės-
Geros fėjos prisikėlė-
Skalauja vandeny
Savo skaras.
O mano kojos –
Dvi mažos svajonės
Per lieptelį bėga ,
Kad nusiplautų dulkės ,
Kurių net nematai
Skubėdama gyvenimo keliu ,
Sugrįšiu vėl į trobą ,
Kur vaikučiai
Ramiau miega ,
Kada nėra aukštų bangų
Tenai…
2008
Už skynimo lemtingos juostos
Kirtimai juoduoja nuogų kelmų-
Dar neseni laikai,kai švaistės kirviai ,
Ir virto eglės,uosiai,liemenys klevų…
Beliko lyg užuolaida prie lango ,
Pro kur motušė sūnus apraudos.
Prabėgo metai keleri ir vėl žabangos-
Gandai apie pilis ir šiltą dangų
Vilioja svetimuos kraštuos.
O pro kirtimą veda vienas kelias-
Juo bėga ir sugrįžta atgalios ,
Bet ar surasi ąžuolą,berželį ,
Kurie ir be tavęs žaliuos…
2008
Saulutė,rodos,ežere ištiško ,
Nubėgo spindulių taku ,
Apšvietusi pakrantę ir salas
Gal nuskubėjo ji į mišką
Nurausvinti viršūnių ,
Kol neužčiuopė šalna žalių…
Ilgai dar bangose žibėjo
Išpraususi savo kasas ,
Kol nepakilo nuo salų
Lengvutis pietų vėjas
Lyg sušukuodamas į bangeles…
Į klausimą,kada akis pakėliau ,
Kur mano takas ,
Vesk kartu ir būk su manimi ,
Žuvėdros klyksmas nuaidėjo ,
Kol saulė šviečia,susirask pati…
2008
Kiek medžių spiečiasi į vieną vietą-
Daug kepurėtų,su spygliais-piktų ,
Kiekvienas žino savo vietą ,
Jei glaudžiasi šalia ,
Išliks geru draugu…
Kada iš tolimų kraštų
Prie vieno stalo sėda ,
Gali sakyti-bus troboje smagu.
Kalbėsis apie patirtį,
Gal prisimins ,kaip pokštus krėtė ,
Ir nereikšmingi žodžiai
Nauja prasme skambės
Ir viskas bus svarbu…
O kas iš to,jei būsi vienas,
Aplinkui piktžolės keros ,
Ir niekas neužstos nuo vėjo ,
Kada likimas pagrūmos.
2008
Lyg nuo vaikystės
Nuo savo šaknų
Gerai,kad nepabėgam ,
Sugrįžtame prie ežero bangų
Ir įsiklausome
Į ramų nendrių miegą ,
Lapų šnarėjimą
Žilvičių,nors ir nulaužtų…
Kaip bangos virkdo
Ievą jauną,kuri išdygo
Taip toli nuo giminių…
Pakilęs vėjas vėl atplukdė
Medį, iš šaknų išrautą ,
Kad kuo arčiau jis būtų-
Prie savų.
2008
Kur įkalnės ir nederlingi plotai ,
Siūbuoja lyg nendrynai smilgų patalai.
Gali net naktį atsigulęs pamiegoti-
Nebent kutens skruostus rasos lašai…
Jei nemiga paliečia kaktą tarsi smilga ,
Skaičiuok pieveleje jų stiebelius
Ir pamatysi-žvaigždės šypsos ,
Darbas bergždžias ,neprasmingas…
O gal šiandieną reikalingas ,
Jei nerimą tarsi ranka paglosčius ,
Tolyn ryte pakilęs vėjas
Nusineš,į smilgų pieveles nupūs.
2008
Nurimę guli tarp kalvų
Ir gilių slėnių
Du mėlynuojantys
Lyg akys ežerai ,
Paduoda ranką per kelelį ,
Susilieja į vienas kitą
Tarsi du dvyniai…
Ir kalbas tarp savęs
Lyg vandens paukščiai ,
O gervės klykauja
Iš abiejų krantų-
Taip vienas kitą
Visą vasarą pašaukia ,
O aš tik keleliu einu…
Pakrantėje ant kelmo atsisėdu-
Kaip švokščia nendrės
Ir nendrinukės švyksi
Prie stiebų, klausau ,
Panyra į gelmes – į dangų siela ,
Vandens paviršiuje
Eiles rašau.
2008
Kaip drebulės lapeliai
Vėjo paglostomi prieš saulę mirga
Ir džiūgauja,kad dar toli žiema …
Iš debesų ,žemės gelmių
Šaltiniai pildosi ir bėga
Miškelio pakraščiu
Prie vandenų gilių
Tarsi plona gija.
Kada į gelmę įsilieja
Ir bangos raibuliuoja prie krantų ,
Su jų gyvastimi ,
Kai švelnią putą paliečiu ,
Ir mano siela susilieja ,
Rankas į vandenį panardinu .
Ilgam po šio prisilytėjimo
Jėgų pakanka ,
Ilgiuosi brėkštančios aušros-
Po drebule sustojusi
Paduodu saulei ranką…
Taip laukiu rytdienos ,
Tarsi gražios ,į širdį-šaltinėlį
Plaukiančios dainos.
2008
Bangelių keterose saulė žvilga ,
Akmenėlius ridena ežero vanduo ,
Pakrantę myli kaip savo namus
Smulkutis gelsvas žvirgždas
Ir puošia ją tarsi jaunamartę
Jauniausioji sesuo…
O meldus ir nendres prakalbina
Rudens paglamonėti medžiai
Žiūrėdami,kaip naras saulės spinduliuos
Panyra -iš vandens tarsi ištiškęs ,
Vėl slepiasi nendrynuose tankiuos.
Einu-po kojom krebžda smėlis ,
O bangeles lyg vakarus trumpėjančius žarstau-
Kaip atsigręšiu į dienas,kurios praėjo ,
Jeigu pakrantėje šiek tiek užsibuvau…
2008