
Dvyniai
Nurimę guli tarp kalvų
Ir gilių slėnių
Du mėlynuojantys
Lyg akys ežerai ,
Paduoda ranką per kelelį ,
Susilieja į vienas kitą
Tarsi du dvyniai…
Ir kalbas tarp savęs
Lyg vandens paukščiai ,
O gervės klykauja
Iš abiejų krantų-
Taip vienas kitą
Visą vasarą pašaukia ,
O aš tik keleliu einu…
Pakrantėje ant kelmo atsisėdu-
Kaip švokščia nendrės
Ir nendrinukės švyksi
Prie stiebų, klausau ,
Panyra į gelmes – į dangų siela ,
Vandens paviršiuje
Eiles rašau.
2008













