Gamta

Kaip drebulės lapeliai
Vėjo paglostomi prieš saulę mirga
Ir džiūgauja,kad dar toli žiema …
Iš debesų ,žemės gelmių
Šaltiniai pildosi ir bėga
Miškelio pakraščiu
Prie vandenų gilių
Tarsi plona gija.
Kada į gelmę įsilieja
Ir bangos raibuliuoja prie krantų ,
Su jų gyvastimi ,
Kai švelnią putą paliečiu ,
Ir mano siela susilieja ,
Rankas į vandenį panardinu .
Ilgam po šio prisilytėjimo
Jėgų pakanka ,
Ilgiuosi brėkštančios aušros-
Po drebule sustojusi
Paduodu saulei ranką…
Taip laukiu rytdienos ,
Tarsi gražios ,į širdį-šaltinėlį
Plaukiančios dainos.
2008

Bangelių keterose saulė žvilga ,
Akmenėlius ridena ežero vanduo ,
Pakrantę myli kaip savo namus
Smulkutis gelsvas žvirgždas
Ir puošia ją tarsi jaunamartę
Jauniausioji sesuo…
O meldus ir nendres prakalbina
Rudens paglamonėti medžiai
Žiūrėdami,kaip naras saulės spinduliuos
Panyra -iš vandens tarsi ištiškęs ,
Vėl slepiasi nendrynuose tankiuos.
Einu-po kojom krebžda smėlis ,
O bangeles lyg vakarus trumpėjančius žarstau-
Kaip atsigręšiu į dienas,kurios praėjo ,
Jeigu pakrantėje šiek tiek užsibuvau…
2008

Didžiulės užtvankos,
Vandens rezervuarai ,
Vilnija marios
Kaip didžiuliai ežerai-
Žmogus taip rodo
Gamtai savo galią ,
Nors be jokios naudos
Nusidriekė tolyn krantai…
Pakrantės neapaugusios medeliais-
Tik kur ne kur krūmokšniai pabaliais ,
Nes žemė žino,
Rodo savo valią ,
Ji nepakenčia prievartos-
Ne vienadieniai jos darbai.
Saulutė žiūri ,dedesėlius ardo
Ir šypsos paslaptingai iš aukštai-
Pakeisti gali žemės veidą ,
Tik visagalis LAIKAS ,
O mes-mažieji jo vaikai.
2008

O rudenį dar saulė
Išsimaudyti norėjo-
Praslydusi Rubikių ežero
Bangų purslais ,
Ir jas sušildžiusi
Savo šiltais delnais-
Kaitriaisiais spindulėliais ,
Žilvitį pakvietė
Kažkur nubėgt su jais.
Savo akis į vandenį panėriau ,
Kur saulė pažymėjo
Bučiniu karštu ,
Aukštyn jo liemeniu nubėgau-
Viršūnėmis į dangų atsirėmę
Stovėjo medžiai…
Žemė -jų.
2008

Kai nuošalioj sodyboje
Pirmi gaidžiai pragysta ,
Kartoja juos Gaidamiškių aidai .
Kelelis veda per dirvonus ,
Kur slepiasi bailiukai kiškiai ,
Į miškelius,kur taukši stirninai ragais.
Kokia sava gimtoji žemė ,
Nes kalba net vietovardžiai ,
Piliakalnių šlaitai pasidabinę
Berželių kasomis,margais klevais.
Nuo apvalių kalvų akmuo
Nurieda į smėlėtą upeliuko skardį ,
Pavasarį jo šaltą širdį kalbina
Sraunus ir tyras tartum ašara vanduo.
Kaip tuo keliu greit bėga basos kojos-
Saulės atokaitoje ilsisi žolė švelni ,
O akys džiaugiasi atsiveriančiais gojais ,
Tarsi iš paukščio skrydžio –
Tik nuo kalnelių juos matyt gali.
Sustok trumpam,prisėsk ant kelmo
Šalia vėjo nupustyto kelio-
Net jis tau pasakos ilgai
Ir ausyse skambės kalba senelių ,
Girdėsi-tarsi peštųsi
Iš gretimų kaimų gaidžiai.
2008

Medeliai susibūrę į savo maldyklą
Po mėlynu dangum -altoriumi iš debesų.
Ištiesusi rankas , maldai palinkus
Ir drebulėlė stovi gelsvame miške
Tarp savo artimųjų,giminių.
Suvirpa lapai,kada broliai griūva
Nuo vėjo ir liūties ,po vasaros sausrų ,
O medis -maldininkas prašo saulės ,
Gerosios miško fėjos,kad padovanotų ,
Mažiesiems dar pabertų spindulių.
Bet jau ruduo į properšas žingsniuoja ,
Nudažo gelsvai beržus, raudonai klevus …
Kas jiems iš tos maldos,jei giesmininkų
Per žiemą miškuose beveik nebus.
2008

Toliau nuo kaimo trobesių ,
Nuo visada smalsaujančių akių ,
Tarp medžių, plytinčių dirvonų
Iš storlenčių tvirtų sukaldavo
Didžiulę jaują, pamėgtą velnių ,
Nes rudeniop ,tamsoj pernakt kūrendavo
Iš akmenų sukrautą krosnį-laužą.
Džiovindavo ištrauktus iš markų ,
Sumirkusius ,vėliau saulutėje klojėtus ,
Šalnoms ilgokai paliktus linus.
Suzvimbdavo rateliai vakarais ilgais ,
Trinksėdavo staklelėse jau šeivos naujos .
Jaunamarčių lovatiesės ir rankšluosčiai balti-
Dardėdavo į naują trobą kraitis…
O jauja laukdavo naujos linarūties-
Žiedelio mėlyno-dangaus žydrynės.
Tiek apdainuoto sesių,kaip bernelis
Žiedelį dovanoja, rūteles kaip sesės skina.
O jaujoje šlubi velniai puotauja ,
Kelia savo vestuves…
Kad nepajustų jų apgaulės ,
Dažnai jaunamartei padovanoja kraičio
Tamsioje jaujoje smilkytas drobeles ,
Erškėtrožių vainiką- nebenaują.
2008