Erškėčiais nuklotas tavo takas
Skaudžiausia kančia nuo mylimųjų
Ir smūgį mirtiną
Smogia tik mylimieji

Po maldos
Tarsi nuo aukšto kalno
Su ramybe vėl į gyvenimą grįžti tu
O poilsis tau bus tik amžinybėj

Pasitikėk Dievu
Ir pro visas kliūtis tu eik rami
jei sukluptum Jis visada šalia žinai
Jo gerumu pasitikėt gali pilnai

Kai truks tau meilės širdyje kantrybės
Kai būsi žeminama ir tylėsi
Tu prisimink kaip Dievas elgėsi
Kaip buvo žemėje žmonijos teisiamas

Todėl sakau
Tu motina vaikų nors jie to nesupranta
Dėl nepatyrimo
Supras

Tu nesigraužk
Ir jų širdyje meilė jau gyvena
Bet jie dar ne tokie kokius norėtum juos matyti
Palaimink juos gyvenimo kely

Nelengva jiems
Nekantrūs ir pikti dėl nesėkmių
Nes jų troškimai žemiški
Ir jie šį kelią turi dar praeit

Būk jiems tiesa ir meilė
Nebereikėtų tau supykti kad lauktų atleidimo
Geriau išbark ir pamokyk
Po to palaimink juos

Žinok kad niekas tau jų nepakeis
Tu motina o jie vaikai
Tai tavo kūnas ir dvasia juose
Ir viskas su laiku į gera atsiskleis

Tad būk rami tu motina esi
Ir koks bebūtų vaikas tai tavo atvaizdas –
Mylėk.

Vaikeliai, padėkite vienas kitam,
Nes tai ir yra gailestingoji Dievo meilė.