Religija

  • Man niekas niekad neatstos

    Man niekas niekad
    neatstos
    Tavos ramybės
    valandos,
    kada per sausrą
    ateini
    ir širdį vėl
    atgaivini –

    ir švelniai gydai jos
    žaizdas,
    ir surenki sunkias
    naštas,
    kurias kaip akmenis
    širdy
    giliai nugrimzdusias
    randi –

    ir savo meilės
    tėkmėje –
    jos nepažintoj
    gelmėje
    Tu širdį mano vėl
    baltai
    nuskaistini ir
    nuvalai,

    ir nepalieki jos
    vienos –
    į savo glėbį
    Artumos
    Tu pašauki mane
    vardu –
    ir atsiliepęs su
    džiaugsmu

    aš pasitikt Tavęs
    einu,
    dėkodamas, kad
    gyvenu
    laimingas Viešpaties
    Namuos,
    kur tos ramybės
    valandos
    man niekas niekad
    neatstos.

  • Rytą

    rytą
    kai niekur
    eit nei
    važiuoti
    nereikia

    nubusti
    be laiko
    be minčių
    lengvo
    sapno

    tau
    nei eit
    nei
    skubėti
    neleista

    labas
    sakau
    mano uosi
    po
    langu

    Viešpatie
    būk
    gailestingas
    mums ir
    visam pasauliui

  • Taize 2001 08

    šalia vienatvės
    prakeikti likimai
    jei nori – juokis
    niekam neskaudės
    mirtis, gyvybė –
    purvini žaidimai
    jei žaisi dviese
    vienas pralaimės
    lietaus apgaule
    gyvenu po saule
    supratęs viena –
    dievas nepadės
    šalia vienatvės
    tik prisiminimai
    sučiauptos lūpos
    kraujas iš širdies

    ***

    šaltas stiklas
    šiltas kraujas
    mano drauge
    tu žinai
    tamsią naktį
    švelniai lyja
    sapnas šventas
    (pabudai)

    ***

    tu nulipdyk man veidą
    savo rankom
    akis rudas man
    pieštuku nupiešk
    tu ištepliok dažais
    jei nori
    mano sielą
    paskui išplėšk tą lapą
    jei skaudės

    12 klasė
    Ukmergės Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Angele!

    Angele nušvieski mano kelią
    Bet prieš tai, prabilki į mane balsu.
    Pasakyki, kaip turėčiau pasikeisti,
    Ką darau ne taip ir kaip išvengt klaidų.

    Tu apšvieski mano protą,
    Nes aš pats neviską suprantu.
    Būki su manim, kalbėki,
    Būk mano paguoda, būk draugu

    Tu prabilki į mane balsu,
    Nori, sąžine prabilk
    Bet apšviesk mane, paliesk savu sparnu,
    Kad suvokčiau, kas ir kam esu

    Angele, globoki ir mylėki
    Ir išmokyki mane pajusti tuos jausmus.
    Tu apsaugok ir neleiski klysti
    Švieski man savo gėriu.

    Niekad gal tavęs neteks išgirsti,
    Niekad neapglėbsi tu manęs…
    Angele, tu neužmiršk apšviesti,
    Neužmiršk manęs.

    12 klasė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Malda

    Aukščiausios jėgos, aš kreipiuos į jus ir vėlei,
    Bandydama palengvinti nežemiškas kančias.
    Kodėl sužlugdėt tai, kuo taip aklai tikėjau?!
    Kodėl nužudėt viltį ir svajas?!

    Tapiau vaivorykštę, bet spalvos buvo tamsios…
    Girdėjau paukštę – ne giedojo, verkė ji…
    Juokiaus nakty, bet liūdnas buvo balsas…
    Žvelgiau į saulę, bet mačiau tik skausmą jos širdy…

    Ir niekas niekada nesužinos, kaip man nelengva,
    Nes niekam neatversiu savo verkiančios širdies!
    O, viešpatie, grąžink man tai, kas buvo šventa,
    Suteik stiprybės žengt tolyn, suteik vilties!

    II kursas KP-7 grupė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Žmonės buvo kaip angelai. Dienos bėgo sunkiai

    Ir lėtai.
    Ir niūriai.
    Tad aš laukiau.
    Ir vyliausi.
    Ir gedėjau.
    Nes praskrido paskutinis
    Ir gražiausiais
    Ir kilniausias
    Angelas.
    Ir daugiau jų nebebus.
    Ir iliuzijos jau nebebus,
    Kad žmonės panašūs į angelus-
    Nebylius sparnuotus
    Tiesos nešėjus.

    O aš taip norėjau
    Būti tiesa… … …

    9 klasė
    Šeduvos vidurinė m-la
    Radviliškio rajonas

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2002”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Artimo meilė

    Meilė tebūna neveidmainiška.
    Venkite pikto, laikykitės gero.
    Mylėkite vienas kitą broliška meile.
    /Romiečiams 12:9/
    Neužrakink širdies gerumui,
    Ištiesk visiems dosnumo ranką,
    Gal kam ramybės neužtenka,
    Gal kam viltis lyg upė senka?-
    Neužrakink širdies gerumui.

    Dalink ją po mažutį lašą
    Visiems kas tyli ir kas prašo,
    Kas liūdi, ieško ir kas laukia,
    Kas kenčia, kas pagalbos šaukia
    Dalink visiems širdies po lašą.

    Tik neužverk širdies gerumui,
    Gerumas tau sugrįš upeliais,
    Nes mūsų Viešpats Visagalis
    Suteikt visiems palaimos gali
    Kas artimą supranta.

  • Patikėjau Tava šventa auka

    O, Jėzau, patikėjau, Tava šventa auka,
    Ant kryžiaus atkentėjęs mirei tu už mane.
    Savu šventu krauju, nuplovęs nuodėmes visas,
    manon širdin atėjęs ramybę tu teiki.

    O, Jėzau, būki mano Viešpats, manos širdies karalius,
    neduoki nuodėmei manajai kūne viešpatauti valios.
    Padėk Tavim pasitikėti ir skausmą atiduoti Tau,
    padėk Tave mylėti, globok, mane, prašau.

    O, Jėzau, Visagalis, paguodi, kai sunku,
    uždeki meilės Tu ugnelę ir būki visada kartu.
    O, Jėzau, mano meile, myliu Tave karštai,
    kai Tavo saulė švyti gyventi darosi lengviau.

  • Paskaičiuokime dienas

    Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį,
    o širdies išmintis tiesų kelią suras, tuo keliu mums einant palaimos girdys.
    Jei širdim išmintinga tarnausime Jam, būsim teisūs prieš Viešpatį mūsų,
    nepražūsime niekad pasaulyje šiam, amžinai Jo palaiminti būsim.

    Paskaičiuokim dienas, paskaičiuokim naktis, jos nepaprastai greitai praskrieja,
    čia jaunystė lyg pumpuras jaunas pražys, o, žiūrėk, jau senatvė upe išsilieja.
    Kaip verpetas aplink sukas dienos ratu, metai jūros banga nubanguoja,
    nieko naujo pasaulyje šiam nerandu, o širdis kartais sunkiai dejuoja.

    Tik prašau išminties aš Aukščiausio Dangaus, kaip sienas tas greitas man praleisti
    ir kaip žodį man Viešpaties Dievo brangaus, kuo daugiau šiam pasauliui paskleisti.
    Kaip man širdį apgint nuo karčių nuodėmių, kaip neliūdinti Dvasios Šventosios,
    išminties, duok, Valdove, Tavęs aš melžiu, paramos aš prašau sau Tavosios.

    Skuba dienos ir metai, paskaičiuokime juos ir pajausim – nespėjom skaičiuoti,
    išminties tik maldaukim visuos savo keliuos, kad mums Dievas į širdis ją duotų.

    1998 06 13

  • Ramybė

    Ramybė miške – tyliai groja žiogai, ošia pušys,
    spindi Nemuno vaiskios akys,
    ramybė širdy, kai Tu su manimi esi,
    ramybę jaučiu, kai pas Tave ateinu.

    Nutolsta pasaulio apgaulė, pasimiršta darbai,
    priartėja dangus, pamirštu, kad aš vargšas žmogus.
    dėkoti norisi vien Tau – susimąstau, kokia menka esu,
    kaip skruzdėlė prie tako, kokia galinga aš esu –
    Tavoji prigimtis man sako.

    Tavu vaiku esu, Galingasis Valdove,
    Tu šalia manęs stovi, kaip Viešpats ir Valdovas.
    Rami esu, nes ne viena gyvenu –
    Tu kryžių padedi man nešti,
    žinau, Tu niekad manęs neapleisi, nepamesi.

  • Nenutilkit maldos

    (pagal 619 giesmę iš „Giesmių vainiko“)

    Nenutilkit maldos, kaip paukščiai netyla
    Vasaros žydėjime tarp žalių šakų.
    Neškit Dievui Garbę ir Jo šventą Tylą.
    Neškit mūsų širdis prie Kojų Šventų.
    Per maldą sakykim Tėvui džiaugsmą savo,
    Maldoj atiduokime Jam savo vargus
    Dievui Visagaliui, kuris išvadavo,
    Pas save paskyrė amžinus namus.

    Neužgeskit, giesmės, neišblėskit, maldos,
    Tam, Kuris per amžius buvo, yra, bus.
    Visagalis Dievas – Jis visatą valdo,
    Viešpats Atpirkėjas, išgelbėjęs mus.

    2000 12 28

1 … 9 10 11 12 13 14 15 16