Kaskart sustingsta mano siela,
Kai meilės dovaną Tu man teiki.
Kaskart širdies plakimas sulėtėja,
Kai Dvasios įkvėptas į mano širdį ateini.

Tik Tau aš teiksiuos viską atiduoti,
Kai nerimas užspaus mane stipriai,
Kai nebejausiu nieko, ką galėčiau jausti,
Ateisiu, nes žinau – Tu lauki amžinai.

Ateisiu, net tada, kai džiaugsmas tvindys širdį,
Kai laimės ašara sustings laike,
Kai meilės jausmas užvaldys kiekvieną viltį,
Ateisiu, nes žinau – ta meilė vilčiai, Tau skirta.

Aukosiu Tau gyvenimą, gyvenimo sekundes,
Gyvenimo akimirkas bei minutes.
Kentėsiu, atsispirsiu piktojo pagundoms,
Nes Tavo meilė man atpirks visas kančias.

Pasižadu mylėsiu, kaip dar niekad nieko nemylėjau,
Tave ir Tavo Dieviškas akis.
Priimsiu Tavo meilę, duotą kaip Kūrėjo,
Kūrėjo žinančio, kad meilė atperka visas viltis.