(plg. Jn 2 ,3 b, Fil 3,19, Įst 32, 33)

Ateiki, Viešpatie, – jie nebeturi vyno –
jų šventė baigiasi beviltiškai liūdnai –
jie be Tavęs, kaip švęsti nebežino,
nors nuo rinktinių valgių lūžta jų stalai.

Nuo pilvo puotos širdys jų aptemę,
o protai užimti naujais planais,
kaip užvaldyti ir pavergti žemę
ir visą ją paversti pelenais…

Ateiki, Viešpatie, nes peržengtos jau visos ribos,
Tavoj šventovėje – stabų stabai –
pasaulio kunigaikštis Tavąją kūrybą
išniekino, ir kur pažvelgsi – kyšo jo ragai.

Ateiki, Viešpatie, ir leiski jiems patirti,
kad induose jų – mirtini nuodai,
kas gyva, verčiantys į lėtą mirtį –
ir puota baigsis – ji netruks ilgai.

Ateiki, Viešpatie, – jie nebeturi vyno –
ir nuodus jų savo krauju pakeisk –
ateiki – juk ką daro, jie nežino –
ir jei gali, Tu jiems kaltes atleisk.

Ateiki ir dovanok jiems naują širdį,
kad jie Tave pažintų, kaip juos pažinai –
ateiki į jų puotą, į jų lėtą mirtį
ir pasilik jų taurėse, kaip vynas – amžinai.