Įvairūs

  • Trečioji vėtra. Atsigręžk ir pasižiūrėk

    Atsigręžk ir pasižiūrėk,
    Kaip greit auga mūsų vaikai.
    Rūpesčių vis daugiau,
    Greičiau žyla plaukai

    Ir laukiam iš jų kažin ko –
    Ko nedavėm savo tėvams.
    Buvom mes geresni –
    Dažnai kartojom vaikams.

    O jie greitai labai užaugs.
    Bus tėčiai ir mamos visi.
    Savo vaikams kartos –
    Buvom mes geresni.

    Ir nusukę drėgnas akis
    Palinguosim galva žila.
    Mūsų vaikų vaikai –
    Tai juk mūsų tąsa.

    Eglė Brazdžiūnienė

  • Antroji vėtra. Apie mane vėl šneka

    Apie mane vėl šneka.
    Vėl apkalbų daugėja.
    O man nė kiek neskauda
    Ir niekad neskaudėjo.

    Vėl norisi pakilti
    Aukštai virš debesų
    Tegul sau žmonės šneka.
    Aš laisvėj gyvenu.

    Kažkas labai pavydi,
    Kažkam nemiela gal,
    O aš savaip elgiuosi,
    Nesižvalgau atgal.

    Tegul sau žmonės šneka,
    Jei jų tokia dalia.
    O man likimas skyrė
    Skrajot laisva paukšte.

    Nesibijoti purvo,
    Nei apkalbų tuščių
    O kol dar žmonės šneka,
    Žinau, kad gyvenu.

    Eglė Brazdžiūnienė

  • Pirmoji vėtra. Klausau. Alio. Kalbėkit!

    Klausau. Alio. Kalbėkit!
    Labas. Nesitikėjai?
    Turbūt mane jau užmiršai,
    Juk laiko tiek praėjo.

    Na, sveikas. Tu iš kur? Kaip sekas?
    Mane nustebinai,
    Nepažinau tavęs iš balso,
    Kai pasilabinai.

    Kas naujo pas tave, mieloji,
    Kaip tu laikaisi?
    Nesikeiti, ir tavo balsas
    Toks, kaip kadaise.

    Aš ta pati. Tik pašviesėjau,
    Plaukai šerkšnoti,
    O visa kita, kaip seniau,
    Tad kam kartotis.

    Aš pasiilgau. Ar girdi?
    Girdžiu, mielasis.
    . . . . . . . . . . . . . .
    Tik metai neša mus tolyn
    Lyg ženklas skiriamasis

    Klausau. Alio. Kalbėkit.

    Eglė Brazdžiūnienė

  • Pirmoji vėtra. Pažaiskime savais

    Pažaiskime savais.
    Argi neskauda
    Kada aplinkui
    Vien tik svetimi,
    Kada išlieti
    Savo tylią raudą
    Tik sau vienam,
    Tik sau vienam gali?
    Kai metai skęsta
    Potvynio galybėj,
    O mintys vis dar
    Blaškos pašaliais,
    Mes susitikę
    Po skliautuotu stogu
    Dar vieną kart
    Pažaiskime namais.
    Kai vaisių vėl nokins
    Subrendę pievos,
    Lietaus išglostytos
    Šiltais lašais,
    Atbriski pas mane
    Sodriais papieviais
    Nors valandėlei,
    Nors pažaist savais.
    Ir kai prie slenksčio
    Glausis šaltos rasos,
    O židinys jau
    Šilumos neskleis,
    Kai be gėlių trupės
    Išdžiuvę vazos,
    Pabūkime savais
    Ir likime savais.

    Eglė Brazdžiūnienė

  • Trečioji vėtra. Kryžkelė

    Iki kryžkelės ėjom vienu keliu.
    Iki kryžkelės savo.
    Taip ir nežinom lig šiol abu,
    Kada apsigavom.

    Būta ir rudenio darganų,
    Ir šalčio būta žiemos.
    O ar nebuvo šviesių dienų,
    Ar nebuvo kaitros?

    Sunku ką nors pasakyti šiandien,
    Nuėjus ilga kelią
    Išbarstėm nes pavėjui kasdien
    Savąją dalią.

    Prakeikėm likimą, prakeikėm save
    Užu prarastą laiką.
    Bet ar ne mūsų buvo klaida,
    Vaidinant taiką?

    Štai ir atėjom lyg kryžkelės šios –
    Išsiskyrė keliai.
    Nebekartokim senos klaidos.
    Mes jau nebe vaikai.

    Eglė Brazdžiūnienė

  • Antroji vėtra. Ragana puotoje

    Aš per menka
    Šitai karaliaus puotai.
    Tokie visi čia skambūs, dideli,
    O aš lyg ragana
    Ant savo šluotos
    Šiame išaukštintų ir išgirtų būry.

    Stebuklų metas.
    Raganaitės šokis
    Subūrė net didžiuosius žemės šios.
    Tikėjausi, kad jie
    Mane pamokys,
    Kaip reikia būti panašiai į juos.

    Aš per menka
    Ir jiems visai nereikia
    Tokios, kaip jie,
    Ar bent jau panašios.
    Jiems rekalinga
    Ragana ant šluotos.
    Kokia puota be raganos tikros?

    Eglė Brazdžiūnienė

  • Pirmoji vėtra. Laukiu ir lauksiu

    Aš lauksiu tavęs
    Kada šypsos dangus,
    Aš lauksiu tavęs,
    Kada debesys verkia.
    Aš lauksiu tavęs,
    Kada žvaigždės aukštai
    Vakarą vėlų akis pramerkia.
    Aš lauksiu tavęs,
    Kai atbunda laukai,
    Laukiu tavęs,
    Kada ižas išplaukia,
    Kai sirpsta avietės,
    Kai šneka miškai
    Aš laukiu tavęs,
    Kai kitur nebelaukia.
    Aš laukiu tavęs,
    Kai obelys svyra
    Nuo vaisių gausybės,
    Nuo metų naštos.
    Išsiskyrimo gėlą patyrus
    Laukiu nuo rytmečio
    Lyg sutemos.
    Aš laukiu tavęs
    Ramaus ir pikto,
    Aš laukiu tavęs
    Ir stipraus, ir pavargusio.
    Aš laukiu tavęs
    Visur, visados
    Laukiu sugrįžtant
    Ar sveiko, ar sergančio.
    Aš laukiu tavęs nuo klajonių išsekusio,
    Aš laukiu tavęs
    Ir švintant, ir temstant.
    Aš lauksiu tavęs,
    Nors sidabro plaukais
    Pasidabinom abu
    Besenstant.
    Aš laukiu tavęs
    Sekundę kiekvieną,
    Džiaugsme ir vilty
    Aš laukiu tavęs.
    Dieną ir naktį,
    Naktį ir dieną
    Laukiau ir lauksiu,
    Kol mirtis išsives.

    Eglė Brazdžiūnienė

  • Pirmoji vėtra. Užklupai mane bevakarėjant

    Užklupai mane
    Bevakarėjant,
    Laimei ar nelaimei,
    Nežinia.
    Grįžtančią namo
    Sena alėja
    Lapkričiu
    Pažliugusia žeme.
    Užklupai mane
    Nepasiruošusią
    Kasdienybe
    Dvelkiančiam laike
    Ir negražią,
    Ir nepasipuošusią,
    Nelauktai
    Iš pasalų, slapčia.
    Užklupai jau nieko
    Nebelaukiančią.
    Laimei, ar nelaimei
    Nežinia
    Nuskubėjau
    Miegančia alėja
    Į tave
    Neatsigręždama.

    Eglė Brazdžiūnienė