Pažaiskime savais.
Argi neskauda
Kada aplinkui
Vien tik svetimi,
Kada išlieti
Savo tylią raudą
Tik sau vienam,
Tik sau vienam gali?
Kai metai skęsta
Potvynio galybėj,
O mintys vis dar
Blaškos pašaliais,
Mes susitikę
Po skliautuotu stogu
Dar vieną kart
Pažaiskime namais.
Kai vaisių vėl nokins
Subrendę pievos,
Lietaus išglostytos
Šiltais lašais,
Atbriski pas mane
Sodriais papieviais
Nors valandėlei,
Nors pažaist savais.
Ir kai prie slenksčio
Glausis šaltos rasos,
O židinys jau
Šilumos neskleis,
Kai be gėlių trupės
Išdžiuvę vazos,
Pabūkime savais
Ir likime savais.

Eglė Brazdžiūnienė