Apie mane vėl šneka.
Vėl apkalbų daugėja.
O man nė kiek neskauda
Ir niekad neskaudėjo.

Vėl norisi pakilti
Aukštai virš debesų
Tegul sau žmonės šneka.
Aš laisvėj gyvenu.

Kažkas labai pavydi,
Kažkam nemiela gal,
O aš savaip elgiuosi,
Nesižvalgau atgal.

Tegul sau žmonės šneka,
Jei jų tokia dalia.
O man likimas skyrė
Skrajot laisva paukšte.

Nesibijoti purvo,
Nei apkalbų tuščių
O kol dar žmonės šneka,
Žinau, kad gyvenu.

Eglė Brazdžiūnienė