Įvairūs

Minties erdvė-pasaulio labirintai ,
Ne vien tik, ką matai,bet ir jauti.
Nelyginant srovė,kai lemta
Po lietaus arba pavasarį patvinti
Nuplaunant širdgėlą kartu ir džiaugsmą
Užmaršties klaidžiam kely…
Kai pasroviui eini,retai kada sustoji ,
Nors užsibrėžtas tikslas gan arti ,
Paskendęs smulkmenose net nepagalvoji ,
Kad, ką praleidai pro pirštus,nebesugrįš..
Iš nesėkmių likimas tik kvatojas-
Silpniems,be valios slenksčiai per aukšti ,
O dažnas proverksmiu galvoja-
Pasaulis kaltas,o ne jis…

Kai sensta miškas,medžių stuobriai lieka
Ir ,rodos ,stebi neramiai ,
Kai prie kelmų ,ant samanų paklotės ,
Pasilypėję dar aukščiau ,
Kempynės gražios pasilieka ,
Kad tęstų laiko siūlą dar ilgai.

Iš jų gumbų gali metus skaičiuoti ,
Jei medžio syvų lieka po griūties ,-
Kaip seno žynio akyse išlieka
Ir nerašytos amžių knygos ,
Kurios nebijo praradimų atminties…

Po šaknimis gyvybė įskūrė ,
Pasislepia nuo negeros akies…
Iš jos pavėsio tarsi žiūri
Visatos ,motinos- kūrėjos ateitis.

Pasislėpiau šermukšnio krūmuos-
Gal nieks nemato,nieko nebijau …
O,kokios skanios uogos lyg pakrūmėj ,
Žiūrėk ,kiek nori,arba bėk toliau.

Prie ežero-berželių skraistė ,
Lapeliai mirga ant bangų ,
Saulutės marginami ,
Geltonuoja skaistūs…
Be jų gyvenimas mums būtų
Gal nereikšmingas ,nuobodus.

Kai vėjas pyksta,linksta nendrės ,
O beržo šakos plinka nuo šalnų ,
Prigludusi prie jo kamieno dieną žvarbią
Vandens platybėse dangų regiu.

Toli toli pabėga į kitą pakrantę
Pro saleles,vos kyšančias iš vandenų ,
Mano svajonės…tėviškę aplanko ,
Kur nebeliko nieko-
Net ir seno namo pamatų…

2008

Viduramžių kariai šarvuoti,
Palyda jų-ištikimi žirgai,
Prieš saulę spindi pentinuoti-
Į juos dar šauta neseniai…
Ir niūrios mintys mus aplanko,
Kai šaudomi žmogaus stebuklai-
Jo atmintis,pavirstanti žaizda.
Tada tikrai į ateitį nejojam,
Kai praeities istorija tokia trumpa.
Pavargę karžygiai tartum sustoja-
Nežinomi vardai ir lieka čia…

2008

Karalių pokyliuose
Damos puošiasi –
Vylingas šypsenas pridengia …
Akių žaismingi spinduliai
Šešėlyje vėduoklės
Gražiau nei rožės ,-
Visi žino,- išsiskleis…
O žemę šaltis padabina-
Baltuoja rudenį vėlyvą
Ant kelio suplukto
Nepaprasti,žaismingi
Šio dailininko dirbiniai.
Kad pamatytum iš arti ,
Nereikia mylių eiti-
Per gruodą žingsnių aidą
Atkartoja žali eglynai
Ir pušelių garbiniai…
O niekada jai nieko
Slėpt nereikia-
Jos grožį mato ,
Kieno akių šviesa pasiekia…
Vien tuo laimingi ,
Moka džiaugtis nuoširdžiai .
2008

Ir iš po sniego kyla –
Tarsi susimokę
Geltonai žydi pataisai ,
Gal džiaugiasi ,kad jie kitokie
Kad būtų pavyzdžiu ,
Lygiuotųsi į juos draugai…
Ne veltui prie altoriaus
Vainiką iš jų pina ,
Dievo malonės prašo-
Amžinai žalia spalva ,
Šventus paveikslus
Užstalėje padabina
Net sudžiovinta šakele.
Bet nevienodas
Miško gyvasties likimas-
Gerai ,kad pasisėjo eglė ,
Liks ir ji žalia,gyva ,
O jos šakelė pagerbta
Tik per Šv.Kalėdas-
Bus greitai išmesta ir pamiršta.
O,nežinau,ar aš kitokia ,
Todėl žvilgsniu paglostau
Šias pataisų geltonas žvakeles.
2008

Gražūs miškai,kaip jie be mūsų ,
Be paukščių čiulbesio,genių ,
Kurie kalena,visą dieną triūsia ,
Ir saugo juos nuo kinvarpų piktų…
O aš galvą iškėlus ieškau ,
Kur jie nuskrido,kiek spalvų –
Sparneliai žvilga,snapas tarsi kardas
Lukštena žievę ,žemė nuberta
Medelio skausmo virpulių…
Kada aplink apsižvalgau-
Nauji beržai aplinkui auga ,
Pavasarį varvės saldi sula ,
Kol budi miškuose genys-
Geriausias mūsų draugas ,
Ilgai dar vaikščiosiu žaliam miške.
2008

Man žemėje gražus
Kiekvienas juodas grumstas ,
Akmuo prie kelio apvalus
Ir ant kalnų miškeliai-
Mano akių turtas ,
O viršum jo -tik mėlynas dangus.
Kai taip aukštai mažyčiai debesėliai
Lyg sveikinasi susitikę
Ir lėtai nuplaukia ,kur nebematai ,
Bet gražūs saulės spinduliai
Vakaruose akis pakėlė
Ir dažo juos kas vakarą rausvai.
Gražu gyventi tartum pasakėlė
Sugrįžta iš vaikystės prie langų …
O aš žiūriu į savo kelią ,
Kuris nuolat naujai nubėga ,
Į ateitį lyg paslaptį ,
Kai ryt vėl eisiu juo-
Gražu!

Ciksi laiko burbuliukai,ciksi ,
Rieda akmenėlių nugarom maži.
Pasislėpę po kelmais ištykšta ,
O toliau jau gali pasiklįst…
Neša baltą putą, plaka,neša
Rudenį su krintančiu lapu.
Kaip virvelę veja laiko ratas-
Suka saulė vakarop ir sako ,
Kad šalta žiema visai arti…
O stuobry genelis taukši,šneka:
,,Sniego pusnyse net ir skiedra svarbi.”
Greit pavasaris nuties purienų taką –
Ciksi upeliukais mūsų ateitis.
2008

Kažkur girdžiu laukinių žąsų klyksmą…
Pakėlus galvą danguje matau ,
Kaip jų pulkai vorelėmis
Į trikampius išsirikiavusios jau mus palieka-
Didžiulį laiko virsmą pajutau.
Gerai,jei ilgą ir speiguotą žiemą
Prie šeimos židinio, dar neapleisto ,
Kūrenti ugnį atminties galiu
Ir vakaro šešėliuose ilgai jų lauksiu ,
O širdyje toks praradimas pasilieka ,
Kad skristum paskui jas ,kiek galima, toliau…
O!Jeigu tiktai žinotum,kad tenai aukštai
Jautiesi laisvas,kelio nepastoja
Audrų sukiojami grėsmės pilni žaibai.
Neramūs paukščiai-skristi bijo ,
Kad nepražūtų jų jauni vaikai …
O medžių šakose vėjapūtiniai įsikūrę
Į žemę ,rodos,žiūri išdidžiai.
2008

Visai neaukštos miško tvoros-
Pro jas žiūri,apeit gali
Ir nebaugina piktas šuo,
Nėra net užrašo,kad privati valda ,
Palietus rankos netepa,
Nors, rodos,suręsta skubom
Ir kyšo nuolaužos…išgriovus
Nebūtų niekam ir jokia nauda.
Čia viskas reikalinga, miela
Ir visad siela žmogui atvira …
Atsispiriu į ją,jaučiuos laiminga ,
O kelią žymi nuo senatvės lūžusi ,
Natūrali šaka tarsi lazda.
2008