Viduramžių kariai šarvuoti,
Palyda jų-ištikimi žirgai,
Prieš saulę spindi pentinuoti-
Į juos dar šauta neseniai…
Ir niūrios mintys mus aplanko,
Kai šaudomi žmogaus stebuklai-
Jo atmintis,pavirstanti žaizda.
Tada tikrai į ateitį nejojam,
Kai praeities istorija tokia trumpa.
Pavargę karžygiai tartum sustoja-
Nežinomi vardai ir lieka čia…

2008