Poezijos temos: Įvairūs

Kokia graži atsiveria vaikystė,
Kai pamatau ją iš toli-
Kaip ryto vyturėlis, saulės blyksnis,
Nes tamsūs klystkeliai jau pamiršti...

Tarsi sapne brendu vis į mokyklą,
Kur pamokėlės, piešinukai ant suolų,
O pusnyse saulutė tarsi krykščia
Su daugelio vaikų balsų... smagu!

Kalniukų nuokalnės-bandelės
Žėruoja pabarstytos cukrum-sniegeliu,
O supustytas sniegas mane kelia
Ir bėgu, tarsi ant sparnų skrendu.

Dabar vėl per pusnis pūškuoju,
Kai įkrentu į jas lig pažastų,
Žiūriu - pušelės iš manęs kvatojas:
-Kokia buvai, tokia esi, aaa-ūū!..

Tik pamąstau, kaip jos užaugo,
Kol be manęs prabuvo metų tiek -
Pamoju joms, gražioms garbanėms,
Kad nepamiršo... ačiū ir už tai, sudie.

2008

Dažnai net pagalvoju ,
Kad šis miškas šventas...
Brūzgynai ir kelmai-
Tik priedanga slapta ,
Kol rankų, kojų
Niekas nesupančioja
Ir laisvas takeliu žengi ,
Ar saulė šypso ,
Ar prasideda delčia...
O pamiškė-užuolaidos ,
Kurias ne kartą
Praskleidusi tik dilgėles mačiau.
Tikėtis, kad yra palaima ,
Tiktai apgaulė dėl kitų-
Ne sau...
2008

Kaip šaltis staltieses ištiesia
Ant pievų duburėlių apvalių-
Net staklėse gera audėja
Vis mokosi iš jo audimo paslapčių.

O ką statysime ant stalo?
Ne puokštę iš gėlių gražių-
Tik per Kalėdas eglių šaką
Papuošim obuoliu kvapniu.

Prie balto stalo, kai susėda
Visa šeima-nuo seno lig mažų.
Pro dangaus skliautą sklinda giesmės
Ir susilieja tarsi choras angelų.

Gyvename lyg uždaros erdvės
Spalvų ir formų
Besikeičiančiam pasauly...
O visada pirma pamatome akis ,
Kurios apvalios tarsi saulė
Sušildo sielą-viską aplink mus.
Vilioja ir gražiai išlenktos lūpos ,
Kai pasiruošia susitikti bučiny.
Kada bespalvėje padangėje
Tarsi rūke nemokam formų pasirinkti ,
Paliekame paniurę,priblokšti...
Apčiuopiame ir delno formas ,
Kai glosto kaktą mylimo ranka .
Kaip išlaikyti iki galo normą ,
Kad forma ir spalva-
Tai MES.

Sunkiausia,
Kas gyvenime man buvo-
Tai nežinia.
Tikėjimas žmogum ,
Kurio realiame
Gyvenime nebuvo ,
Nes gyvenau svajonių
Susikurtame sapne.
Tik noras ateitį
Gražiau matyti
Ir skintis taką ,
Kai esi ne vienas ,
Ir dalintis džiaugsmą ,
Kada glosto veidą
Saulės šiluma ...
Bet patikėti tuo ,ar verta ,
Jeigu tik nori būti
Ne viena.
2008

Kai šaltis grabalioja
Žemės veidą skaistų ,
Nubąla skruostai ,
O pirmieji pranašai-
Gležna gyvybė
Lyg sustingsta ,
Šarma lig vakaro
Išlieka papuošti kelmai.
Kai balutes užtraukia
Plonas stiklas-ledas ,
Pro jį dar lapai šviečiasi
Ir žemės raukšlės
Čia šešėliuose liūdnai-
Plikas šakas juodai nudažė...
Gerai,kad dangus spindi
Skaisčiai,mėlynai.
Nebesinori ant kelmelių sėsti-
Ruduo gražus,
Kai ledo raižiniai
Tik seną kelmą glosto ,
Pro mano širdį
Pralekia lengvai.
2008

Kol augam,būname atsargūs
Ir slepiamės po širma nuo piktų akių ,
Bet nuo griūties joks atsargumas neapsaugo-
Tokia jau ta prasmė išbandymų sunkių...

Todėl sukibę šaknimis ir vienas kitą saugo ,
O kartais stebi,kuris kurį aplenks ir nugalės.
Kiek ištvermės gyvenimas pareikalauja ,
Kad nepaliktum plikas-be žievės...

Nors mokomės istorijos užaugę ,
Kad nedarytume vis tų pačių klaidų ,
Bet laiko ratas sukasi iš naujo -
Pamatome ir po savo šaknimis randų.

Gal ne beviltiški šie žemės dėsniai -
Priverčia sužaliuoti naujų lapų vainiku?...

Senoliai visada vienodai gražūs ,
Jeigu ne liemeniu stangriu ,
Tai išgyvenimais ir patirtim ,
Kuria mielai dalinasi,papasakoja ,
Kaip anksčiau visi gyveno ,
Susipažįsti ir su savo praeitim...
Senam jau nieko iš gyvenimo nereikia-
Nei turtų,nebesiekia pagarbos kitų ,
Pasaulio neina užkariauti ,
Tik stebisi savo jaunystės kvailumu.
Kai paklausai arčiau prisėdęs ,
Matai,daug skausmo -tiek randų...
Todėl ir gražūs,kad gyvenimą iškentę ,
Su žavia šypsena palieka mus.
2008

Ruduo .Lynoja už langų ,
Beldžia lašai į rėmą-
Į širdį kapsi atminties garsai ,
Kai tarp nuplikusių kalnelių
Tarsi į žemės delną įsigėrė
Saulutės, bėgančios žemyn ,
Gal paskutiniai kaitrūs spinduliai.
Ir miškuose į vienas kitą įsirėmę
Galingi medžiai stumdosi ,
Vienas kitam jėgas įrodinėja ...
Dažniausiai net imtynėse
Neleistinais, grubiais veiksmais.
Patižęs juodžemis, jų neatlaikęs ,
Byra į pakrantės smėlį
Ir susimaišęs su vandens purslais ,
Pavirsta tik dumblu,
Kur vasarą pražysta vandens gėlės ,
Bet kartais tik apsineša maurais.
Neramūs būna miško žvėrys ,
Jei galingieji taip susiremia pečiais...
O ką tada manau-mažoji miško fėja ,
Kai skruostu ritasi...
Gal tik lietaus lašai?..
2008

Visus gyvenimui atlydi
Ta pati vaikystė-
Pirmieji žingsniai būna
Net su dideliais gumbais...
Iš vieno kelmo augę
Kiek vėliau išklysta
Visai kitais keliais...
Net vienas kito nepažįsta-
Tik lieka atminty vardai.
Ir šauk nešaukęs-
Vieno kelio nebėra,
Dažnai ir vienišas eini.
Gerai,kad bėgdami nepasiklysta-
Net vieno medžio liemenys keli...
Tik motina ilgam ilgam
Sustingsta šalia kelio,
Kuriuo vaikai išbėgo dideli.

2008

Naujųjų metų naktį
Laukiu didelio stebuklo ,
Kad aplankytų fėjos ,
Naminukai su visa svita...
Atsidarytų dangaus vartai
Ir į žemę nusileistų
Mėnulio pilnatis su Vakare.
Einu pasižiūrėti ,
Kur paukšteliai tupi ,
Kaip teka neužšalus Urvena...
Girdžiu-Naujieji pirštu stuksi:
-Įleisk, ar lauki tu manęs ?
Ateik, kiekvieną pasitiksiu ,
Ištiesiu šiąnakt ranką-jus kviečiu ...
Ir degs žvakutės-akys šviesios ,
Nes kokios šventės be svečių.