Kol augam,būname atsargūs
Ir slepiamės po širma nuo piktų akių ,
Bet nuo griūties joks atsargumas neapsaugo-
Tokia jau ta prasmė išbandymų sunkių...
Todėl sukibę šaknimis ir vienas kitą saugo ,
O kartais stebi,kuris kurį aplenks ir nugalės.
Kiek ištvermės gyvenimas pareikalauja ,
Kad nepaliktum plikas-be žievės...
Nors mokomės istorijos užaugę ,
Kad nedarytume vis tų pačių klaidų ,
Bet laiko ratas sukasi iš naujo -
Pamatome ir po savo šaknimis randų.
Gal ne beviltiški šie žemės dėsniai -
Priverčia sužaliuoti naujų lapų vainiku?...