Kol augam,būname atsargūs
Ir slepiamės po širma nuo piktų akių ,
Bet nuo griūties joks atsargumas neapsaugo-
Tokia jau ta prasmė išbandymų sunkių…

Todėl sukibę šaknimis ir vienas kitą saugo ,
O kartais stebi,kuris kurį aplenks ir nugalės.
Kiek ištvermės gyvenimas pareikalauja ,
Kad nepaliktum plikas-be žievės…

Nors mokomės istorijos užaugę ,
Kad nedarytume vis tų pačių klaidų ,
Bet laiko ratas sukasi iš naujo –
Pamatome ir po savo šaknimis randų.

Gal ne beviltiški šie žemės dėsniai –
Priverčia sužaliuoti naujų lapų vainiku?…