Įvairūs

  • Toli iki tavo širdies

    Kaip toli iki tavo širdies
    Ne iš žodžių, ašarom karčių-
    Parašysiu laišką iš žvaigždžių,
    Nes dabar labai gerai girdžiu,
    Einantį per mano širdį…
    Parašysiu laišką iš gėlės,
    Iš pražydusių naktų žolės,
    Iš ošimo, sodo obelies.
    Ir tegul pasaulis girdi…
    Tu skaityti laiško neskubek,
    Ir ledu liepsnos jo neužliek,
    kaip maldą tyliai jį kalbek
    Ir pradėkit vėl iš naujo…
    Per baltuma speiguotų žiemų,
    Per šaukimą rugpjūčio žvaigždes.
    Kaip arti iki tavo namų…
    Kaip toli iki tavo širdies…

    Vaiva Misiūnaitė
    Kauno statybininkų rengimo centras, smulkaus verslo organizavimo skyriaus, reklamos komersanto specialybės IV kurso moksleivė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Kaimas

    Tai keliai vingiuoti
    Ir aplinkui žalia.
    Taip smagu važiuoti
    Prie senų trobelių

    Tai gražumas kaimo,
    Kai gandrai ten vaikšto,
    O rudos vištelės
    Seną kiemą krapšto.

    Bėkim į pakrantę,
    Kur upelis teka.
    Ten sena močiutė
    Su karvytėm šneka.

    Pievos žalios, gražios
    Ir gėlių nestinga
    Visur pabuvojus
    Grįšiu aš laiminga.

    Agnė Kieraitė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Pantomima

    Tamsa užvaldo mintis-
    Aplink mane tik neviltis.
    Ištiesiu rankas ir pajuntu
    Šaltumą, tamsybę naktų.

    Tyliai, ramiai ir švelniai
    Prabraukiu ranka per stiklą.
    Pajuntu šaltį, šiurkštumą,
    Bet lieku rami, kaip nakties vėjai.

    Aplink mane tik siena,
    Labirintas, kuriam išėjimo nėra.
    Aplink tamsu ir šalta,
    Bet atmerkus akis- šviesa.

    Nieko nėra, tik aš ir siena,
    Scena ir mano pantomima.
    Aš šoku ir jaučiuos laisva
    Kaip gėlė ar ryto rasa.

    Vilma Burškytė, 12r klasė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Nebaltos snaigės

    Aš pasakų girdėjau
    daug –
    Tokių gražių,
    linksmų,
    laimingų…
    Bet kai dairaus aplink, –
    matau –
    Dažnai nebaltos snaigės
    sninga…

    Nelyja vien šiltu lietum,
    Lakštingalos
    retai
    bečiulba,

    Ir nežinau, kodėl
    aplink
    Žmonėms graudu,
    baisu
    ir liūdna…

    O vasara tokia
    žalia.
    Ir rytas toks
    vaiskus, saulėtas.
    Bet tyliai verkia vėl
    mama,
    Ir vėl dangus niūrus,
    dėmėtas…

    Sigita Navickaitė, IVF klasė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Nenoriu būt ,,Akmuo ant širdies”

    Nenoriu būt ,,Akmuo ant širdies”
    Ar adata durianti į šoną
    Ir nenoriu būti šuo
    Aplojantis kiekvieną

    Nenoriu turėti akmens ant širdies
    Ir skausmą kęst, kai adata durs,
    Nenoriu, kad šuo aplotų mane –
    Noriu būti žmogus:
    Matomas bet nepaliečiamas
    Nei dabarties, nei praeities

    Lina Margevičiūtė, 12 klasė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Errare humanum est

    Errare humanum est!
    Ydos labai greitai žmogų “suvysto“…
    Tie patys kaktusai, šalia
    Tie patys nebaigti rūkyt cigarai…
    Idem per idem…
    Toks įkyrus lelijų kvapas
    Ir sudūlėję kaulai lovoje…
    Ir tavo visada tvirtai sučiauptos lūpos
    Jau žaizdomis nusėtos.
    Idem per idem…
    Silpnai pulsuoja širdis.
    O kaip ji pavargo!

    Naktis iš lėto tirpdo sniegą
    Ir laiko nebėra kažkur skubėt,
    Kaip košmaruose klykiantis vaikas…
    Jam neįmanoma padėt.
    Homo homini amicus est…
    Šlovingasis humaniškume,
    Užsidaryk grabe.
    Ir “special“ tau ten stogas su liuku…
    Komedia finita…
    Upe nuplaukia mano viltys…
    Ir grabdirbys jau šaukia: “ Kur gi tu?!“
    Aš čia, bet jau einu…

    Rita Razminaitė, 3k klasė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Neutraliai

    Neutraliai kartu susėdę
    pašnekėkim…
    Neutraliai,
    tiktai kažkaip keistai…
    Neutraliai palieskim
    vienas kito ranką –
    Lyg netikėtai,
    tik labai švelniai…
    Neutraliai
    – kartu
    iškęskim bendrą skausmą…
    Lyg viens už kitą,
    lyg ir atskirai…
    Neutraliai gyvenkim
    ir bendraukim…
    Tad kam iš viso tas “neutraliai”?..

    Sigita Navickaitė, IVF klasė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Tu taip toli…

    Ne! Nežinai, ką tau jaučiu, ir niekada nesužinosi,
    Nes tu toli ne atstumu, o širdimi!
    Ateisi svajose ir šiluma apklosi,
    Deja, tai tik miražas, tapęs viltimi!

    Norėčiau, kad tamsa užgožtų tavo veidą,
    Kad neregėčiau tavo žvilgsnio niekada!!!
    Tačiau kartu jaučiu ir baimę,
    Jog be tavęs paskęsiu naktyje!

    Gintarė Valančiūtė, II kursas KP-7 grupė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Ar kada nors…

    Ar kada nors anksti ryte bridai per pievą?
    Per švelnią, drėgną nuo rasos?
    Ar kada nors matei tą pievą dieną,
    Kai ji parausta nuo vidudienio kaitros?
    Ar tu jautei bauginančią ramybę,
    Kai saulei leidžiantis ji žaidžia
    Su mirštančiais, auksiniais spinduliais?
    Jei taip, tai tu dar jausi
    Pulsuojančią gyvybę,
    Kai saulė nusileis…

    Rita Razminaitė, 3k klasė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Regėjau

    Aš šiąnakt angelą sapne regėjau.
    Jis skruostą mano palietė sparnu…
    Grakščias rankas man ant pečių padėjo
    Ir tyliai pašaukė mane vardu…

    Aš pažvelgiau į jo akis – lyg žydrą tolį,
    Kuris spindėjo gerumu švelniu…
    Bet angelas staiga sparnais pamojo,
    Ir man žvaigždė nukrito ant delnų…

    Aš ją varčiau, ilgai delnuose šildžiau,
    Gėrėjausi jos skleidžiama šviesa…
    Po to ją džiaugsmo ašarom suvilgiau,
    Nes supratau, kad laimė tai mana…

    Sigita Navickaitė, IVF klasė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Vis tikuos…

    Taip netikėtai įžengei į manąjį gyvenimą:
    Tarytum vėjas įlėkei per praviras duris…
    Ir pajutau širdy neblėstantį rusenimą,
    Neleidžiantį klaidžiam kely paklyst…

    Ir, rodos, saulė dar skaisčiau sužibo:
    Užpildei tuštumą, slypėjusią many…
    Turbūt tik tavo melsvos akys žino
    Tiesą, kurią taip atkakliai slepi…

    Per daug praliejau ašarų, per daug kentėjau:
    Prašau, neleisk tavęs pamilti…
    – Ar tie jausmai tikri? – vėl klausiu vėjo,
    Bet vis tikiuos iš tavo lūpų šiuos žodžius išgirsti…

    Gintarė Valančiūtė, II kursas KP-7 grupė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Aš norėčiau

    Aš norėčiau pagauti nors snaigę,
    Tokią mažą ir trapią – kaip tu,
    Bet nesninga, nesninga, nesninga
    Ir pagauti aš jos negaliu…
    O jei snigtų ir aš ją pagaučiau,
    Ar ilgai ji mylėtų mane?!
    Neilgai, neilgai, neilgai, tik…
    Tik ji tyliai ištirptų delne…
    Jei pagaučiau aš kitą, dar kitą
    Ir pagaučiau dar saują aš jų?!
    Ne. Sakau sau – nereikia:
    Neišsaugosiu to, kas trapu.

    Rita Razminaitė, 3k klasė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui