Įvairūs

Tu tik klierikas velnio akim,
Bet šiąnakt man viską atstoji!
Dega akys sirenų ugnim –
Gal ten pragaras visas liepsnoja?

O padėjęs galvą kiekvienai ant kojų,
Joms į veidą taip meiliai žvelgi…
Bet kai stovi tu priešais altorių,
Nėr vienintelės tavo širdy…

Ir gal niekad nebus jos laimingos,
Tos, kur tavąją meilę pelnys.
Po sutana plaks širdis nuodėminga…
Vien tik Dievui, tik Jam priklausys.

Giedrė Vitkauskaitė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Aš netikiu lietum, netikiu, kad jo gaivūs lašai nuplaus mane. Aš stoviu nuoga lietuje, abejinga… viskam… Lietui, lašams, pasauliui… Aš netikiu, kad vėjas gali atnešti meilę, tiesą, viltį. Aš pati tai nešu. Giliai. Širdyje. Paslėpta. Aš noriu stovėti nuoga, sušlapusi šiltam vasaros lietuje. Drugelis. Ant mano peties. Jis neskrenda. Jam patinka mano oda. Švelnus nekaltumas jo vienareikšmiškuose sparneliuose. Aš nematau jo akių. Jos mažos. Jos žiūri tolyn. Ten… mėlis, paslaptis, pasaulis… Jis priklauso man. Mano valiai, išdidumui, neapykantai. Jis priklauso man! vienintelė ir nepakartojama. Tokia mano mintis.

Laisvę…aš galvoju apie laisvę. Kitokia būti nemoku, tik nepriklausoma.

Toma Riškutė, S-6 (11 klasė)

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Kadaise
Dar mačiau saulę
Pirštų galuose
Galėjau atsispirti nuo žemės
Ir apglėbti augančią žarą
Nesakau nieko
Be palaiminimo
Šventojo
Paskelbta tiesa
Nesulaukia aplodismento
Nyksta žara
Sausu rūku
Iš ryto
Raivosi
Pirmieji šypsniai
Pavėjui plaukia
Stebina
Praeivį

Vilma Valauskaitė, 4 klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Jie žvelgia į tave tyrom akim
Iš sapnų, iš svajonių, miražų…
Ir sparnus nejučia augini
Mustangui iš rodeo, lyg Pegasui.

Jie laisvi, galingi ir grakštūs –
Plaikstos karčiai, kaklai įsiręžę…
Ir tu jau, rodos, kartu pakilai,
Kaip ir jie – lyg sparnuotas Pegasas…

Bet, kaip būna dažnai, jie tyla tave pasitinka
Ir taip pat abejingai palydi…
Ir žąslus apžioja tingiai…
Mieguistas žvilgsnis grindiny pasiklysta.

Ir vis šaukia kažkas ten, vilioja…
Ir drasko širdį, graudina.
O mustangai – pegasai sparnuoti!
Šimtais kanopų nuaidi už girių…

Giedrė Vitkauskaitė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Aš einu tolyn… Į priekį… Skubu nematydama ir net nesistengdama pastebėti šalia einančių. Man jie nerūpi… O kam gali rūpėti tas pilkas, susigūžęs ir taip pat skubantis, nepažystamas praeivis? Kam jis gali rūpėti?! Mano finansinė padėtis, moralinės nuoskaudos, vidiniai prieštaravimai, iškamuoja, padaro akis pilkas ir bereikšmes. Aš pati tampu tuo pilku praeiviu…

Toma Riškutė, S-6 (11 klasė)

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

nuskrisk į mėnulį
atnešk man saują
dulkių
sunku ir neįmanoma
sakysi tu
perplaukęs tą upę
už kalvos
ką man daryti
jei man reikia mėnulio
dulkių
sakai jog nebūtina
įdomu
kur dingo tavo kanarėlė
kurią gavai
Valentino dienos proga
ji išskrido į mėnulį
atnešti tau mėnulio
dulkių
neradai tu jos
o aš mačiau jos akis
išsprogusias nuo šalčio
juk ji skrido į mėnulį
atnešti mums mėnulio
dulkių

Vilma Valauskaitė, 4 klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Aš klausiu savęs: “kodėl”?
Man šitaip ilgu be tavęs…
Visai nenorėjau tikrai
Tokioj padėty atsidurt.
Bet nieko, deja, nepakeisi,
Nors ir kaip norėčiau, deja…
Užvaldė manąjį kūną aistra tava.
Ir štai vėl išgirdusi anąją dainą
Sustingsta širdis, ir mintys nuklysta
Praeitin… ten, kur gera
Jaust tavo šiltą švelnią ranką,
Glostančią mano kūną.
Tavo lūpos paliečia manąsias,
Ir jaučiu, kaip tirpstu,
Sklaidau po pievas gražiąsias.
Ir matau prieš save – tai tu!
Aš klausiu savęs: kodėl?
Na, kodėl tas jausmas kankina
Mano širdį ir protą, ir vėl
Negaliu aš darkart iškęsti
Tą skausmą ir ilgesį… užmiršti…
Galvoju, bet, deja, tu kaip ir aną vakarą
Atvažiuosi, apkabinsi ir pabučiuosi, kaip tą kartą…

Toma Riškutė, S-6 (11 klasė)

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

1

Kur tu išeini
ten stoviu ir laukiu tavęs
ištiesus rankas
sapnuoji mane naktimis –
ryte pamiršti.
Aš stoviu ir laukiu tavęs
tu praeini
paskui sugrįžti –
kažkur matei tas akis. –
tu neprisimeni
aš taip pat nesakau
ir tu išeini.
Aš nusišypsau
ir laukiu tavęs ten,
kur tu išeini.

2

Tu žvelgi į mano akis
ir šypsais.
Kažkur matei jas –
lyg ir sapne.
Tu kalbi,
bet aš negirdžiu –
žvelgiu į tavo akis
ir šypsaus.
Ir kalbu
ne žodžiais, o akim.
Tu mane supranti.
O mažytės duobutės
tavo skruostuose
žybsi kaip juodos žvaigždutės –
Tu žvelgi į mano akis.

3

Aš liečiu tavo odą
mano plaukai
susipina su tavo plaukais
ir mano pirštai
susineria su tavaisiais.
Mes suaugę į vieną kamieną
kaip du vijokliai
kažkur praeity –
gal sapne.
Mūsų šaknys vienos,
Ir kraujas
Teka tom pačiom venom.
Girdžiu tavo mintis
Tu – mano, nes
Aš liečiu tavo odą.

Rasa Urbonaitė, 12b klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Namas, gatvė, mašina –
Realybė,
O darna?
firmos, pelnas, pažanga –
Laimė,
O gal praraja?

Kyla paukštis
Ekrane –
negaluoja jau dvasia:
trūksta vieno –
Milijono –
dolerių arba lavono.

Liejas upės išminčių
Godulio
plačių nasrų:
Humanizmą
propaguoti, saulės šviesą kopijuoti,
o jei ne – pakeisti kita
Liuminaline
kaitra.

Bunda jau nauja diena –
Surogatinė
darna.

Modestas Juščius, BK-7 (11 klasė)

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Neskubėki sakyti- dūstu,
nes dūsti nuo savęs ir nuo melo to.
Neskubėki sakyti- myliu,
nes nemeile vadinti tai galima.
Nes ta žemė, kuria tu eini
lyg kvėpuoja, ir šaltas alsavimas
jos viduj gali tau pasakyt,
ar nelaimė gyvent šioje žemėje…
Atsisuk! Ar matai veidus tuos?
Jie iš bado ir nerimo miršta,
Nes pasaulis išties toks šiurkštus,
tiktai šauksmą išgirsti ten galima.
Pažiūrėk! Na ar tau nebaugu,
kad ir tavo vaikai (tai užuomina)
taps šalti kaip ta žemė ir oras tas,
nes žmogus teršia pats sau gyvenimą.

Viktorija Ubagevičiūtė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Su vėju pasikviesim tamsą
Ir su ugnim numirs šviesa
Tyla padės užmušti garsą
O žodyje teliks tiesa

Su saule vėl prikelsim dieną
Su paukščiais atsigaus gamta
Ir gersim kraują, nes išgėrėm pieną
O meilė nebebus šventa

Tikėjimu nuvysim mirtį
Ir jo ugnim atgims šviesa
Rasos laše įžvelgsim viltį
Įžvelgsim meilę akyse

***

krentu į sniegą, noriu klykti
nes tavo veidas mano akyse
sapnuoju miegą, bet užmigti
neleidžia tavo balsas galvoje
krentu į tamsą, ir išnykti
netrukdo niekas, nes šalia
užmigo angelas, kam pykti?
jis juk primena tave…

***

naktis už lango
slankioja
vagis
sapnus pavogus

mėnulis pilnas
tyli
išdavikas jis
apgavo mus

lietus ryte
vėl šventas
nekaltybe
lyja

naktis už lango
slankioja
nueina
rytas tuščias švis

Simas Švitra, 12 klasė
Ukmergės Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Suartinančią ugnį
Į delną įdesiu
Kad į tavo šilumą
Tiestų galvas saulegrąžos
Kaip į saulę
Kad einant per lauką
Į tave kvepėtų žolynai

Sutirpusio vaško paukštelį
Į širdį įdėsiu
Jo plazdėjimą ir kelionės ilgesį

Nesibaigiančios dainos
Motyvą tau į lūpas įdėsiu
Ir vakaro tylą
Ir rytmečio aušrą
Ir protėvių dvasią…
… toks nuostabus būsi
dangui mylėti

Rita Urbonaitė, 4ch klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui