1

Kur tu išeini
ten stoviu ir laukiu tavęs
ištiesus rankas
sapnuoji mane naktimis –
ryte pamiršti.
Aš stoviu ir laukiu tavęs
tu praeini
paskui sugrįžti –
kažkur matei tas akis. –
tu neprisimeni
aš taip pat nesakau
ir tu išeini.
Aš nusišypsau
ir laukiu tavęs ten,
kur tu išeini.

2

Tu žvelgi į mano akis
ir šypsais.
Kažkur matei jas –
lyg ir sapne.
Tu kalbi,
bet aš negirdžiu –
žvelgiu į tavo akis
ir šypsaus.
Ir kalbu
ne žodžiais, o akim.
Tu mane supranti.
O mažytės duobutės
tavo skruostuose
žybsi kaip juodos žvaigždutės –
Tu žvelgi į mano akis.

3

Aš liečiu tavo odą
mano plaukai
susipina su tavo plaukais
ir mano pirštai
susineria su tavaisiais.
Mes suaugę į vieną kamieną
kaip du vijokliai
kažkur praeity –
gal sapne.
Mūsų šaknys vienos,
Ir kraujas
Teka tom pačiom venom.
Girdžiu tavo mintis
Tu – mano, nes
Aš liečiu tavo odą.

Rasa Urbonaitė, 12b klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui