Įvairūs

Nukrito saulė už kalnų, už miško,
Aš net nepastebėjau, kaip aptemo kambarys.
Sėdėjau ir piešiau eiles, žodžius ant stiklo,
Kol dingo mano draugės saulės atspindys…

Lekios šešėliai už tvoros, baidys šiukšles,
Kažkas iš darbo grįš, rakins duris,
O mano eilės visiškai aptems, vėliau išnyks,
Kol pasiliks tik juoda, balta ir raudona…

Koks rausvas vakaro dangus, kai leidžias saulė,
O klevas sprogdamas nuleis šakas,
Kol aš sėdėsiu ir rašysiu sonetus, apgaules,
Kol grįšiu į namus susirakinęs virvėmis rankas,

Kol žvakė degs – gyvensiu, užges – numirsiu tyliai,
Tai tu priėjusi užpūsi liepsną,
Kurią aš šitiek metų auginau ir vyliaus,
Kad teks gyventi amžinai, bet ne…

Visi numirsim, kaip lietus, kaip sniegas,
Užgesime lyg laužas, liks tik pelenai,
Bet aš žinau, išeisiu pirmas,
Paliks tik mano eilės ir sapnai.

Ir šis eilėraštis ne išimtis, tai taškas,
Kurį ištėkšdamas lape dedu,
Jau galas, saulė nusileido,
Nebematau ant lapo vienišų raidžių…

Jonas Jovaišis, 10c klasė
„Šilo” vidurinė m-kla
Ukmergės rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Jūra jūra..Motinėle..tu priglausk..
Gluosni, broli.. Liepa, sese..tu užjausk..
Vėjau, drauge sidabrini, apkabink..
Šaltu gūsiu dūšios skausmą apramink.
Snaigės baltos mano kojom kelią klos..
Pūgoje jaučiuosi tarsi pataluos..
Bursiu burtą, kviesiu žiedą sužydėt..
Noriu beržo pirmą lapą palytėt..
Žalią žolę mano basos pėdos mins..
Skruostai švelnų klevo lapą prisimins..
Norių lyti..smarkiai lyti lietumi..
Tarsi saulė spinduliuoti dangumi..
Bėgsiu bėgsiu..ten, kur pamečiau svajas..
Vaivos juostą, velnio pirštą ir gėles..
Rinksiu žiedą, lapą, žolę..apžavams..
Virsiu viralą..o kas gi jį sugers?

Gluosnė

Karštoj širdy, pulsuojančioj aistra,
Kurią jausmų verpetas vėl apgaut mėgino
Jau nebegali gimti meilė atvira,
Nes ji – nusivilimų skonį tepažino.

Nakties rūke ji tyliai meldžias meilei,
Beviltiškai spurdėdama šaltam delne.
Sūriu vandens lašu pavirsta tekant saulei,
Kurios šviesos išgąsdinta pasislepia sniege.

Ji trokšta gerti sodrią meilės šviesą,
Matyti, kaip stipriai pasiilgsta jos dangus.
Ji nori vėjo kibirkšties, kuri palieka žaizdą.
Ir tik tuomet numiršta, palikdama vilties sparnus.

Gintarė Palubinskaitė, 3 c klasė
M.Slančiausko gimnazija
Joniškio rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Gyvenimas kaip smėlio kalnas,
Užlipt – aukštai, nukrist – žemai,
Iš aukščio nebeparskrendantys paukščiai,
Iš jūros nebegrįžtantys laivai…

Pakilęs vėjas jūroj – ženklas-
Užmigt neleis ir nenurims,
Kai aš žiūrėsiu pro vėlyvą sienos langą,
Kažkas užgims, kažkas numirs.

Mintim užpiltos mano akys
Matys praplaukiančias bures,
Jos tyliai tyliai pašnibždom pasakė,
Kad metas jau visiems laikams panirt į jas.

Jonas Jovaišis, 10c klasė
„Šilo” vidurinė m-kla
Ukmergės rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Ko reikia žmogui?
Medį pasodint?
Ar namą pastatyt
Ir vaiką užaugint?

Ar tai tiesa, ar taip yra?
Gal trūksta ko, gal kur klaida?

Gyvenimo mirtis
Prasideda tada,
Kai indas prisipildo,
O Dievo nėr šalia.

Kilimas ir kritimas,
Nežemiška šviesa,
Užliejantis tikrumas-
Tai kelio pabaiga.

Ramybės jūra,
Išminties pradžia-
Dievo galybėj
Atversta knyga.

Virgis

Kai vasaros
Naktis nutyla
Ir baigia
Groti
Žiogas smuikeliu
Mėnulis drumsčia
Baltą tylą
Ir žvaigždės
Seka pasaką vaikų

Girdžiu
Tylius žingsnius nueinant
Tai mano fėja
Su balta skraiste
Apgaubia žemę
Šydu gėrio
Ir vėl išnyksta paslapčia

Vytautas Nausėda, 5 a klasė
Radvilėnų vidurinė m-kla
Kauno rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Pilki namų stogai dainuoja.
Dulksna aptrauktas šaltas rudenio dangus,
O miesto pilkuma pakibus virš galvos man moja,
Kai vėjas gatvėj vaiko šiukšles ir lapus.

Seni gyventojai susėdę draugiškai aptarinėja dieną…
Vaikų būriai paklydo tarp laiptinių pilkumos,
O mums, jauniems – pagrot, išgert po vieną
Ir būt būry, pabūti lig aušros…

Laiptinėms šąlant, šąla ir pasaulis.
Nyku kažko, tik susileist ar pasigert..
Ir vėl depresija užlieja mano saulę,
Kuri po vakaro triukšmingo nebenori prisikelt.

Išgąsdinkim nekaltą skubantį praeivį,
Gal jis rytoj pabudęs prisimins taip mus.
Išgerkim, bet nenusigerkime už tai, kaip dienos eina –
Kaip laikrodžiai – skaičiuodami dūrius.

Išpildyk paskutinį mano norą, broli,
Nupieški varnas, miegančias ant ištiestų elektros linijos laidų,
Įrėmink atmintin ir paskubėk, atnešk tai guolin,
Norėčiau aš nebesapnuoti jų akių…

Pagrok man paskutinį kartą liūdną dainą,
Kad aš pamiršt galėčiau savo negandas visas.
Priminki man, kaip švirkštą panaudotą, mano klaidą,
Gimimą priešaušry, nužudžiusį mane.

Jonas Jovaišis, 10c klasė
„Šilo” vidurinė m-kla
Ukmergės rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Kur ošia tamsus šilas –
Ten iš lėto srovena Nemunas.

Kur kalbina sena daina –
Ten praslenka linksmiausios dienos.

Kur Nemunas ir žalios pušų viršūnės –
Ten gyvena mano miestas.

Loreta Skaudžiūtė
Prienų ,,Ąžuolo” vidurinė mokykla
Prienų rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Už lango žydi vyšnios
Kvepia sodai
Alsuoja žemė
Rytmečio gaiva
Ir atsinaujina
Dirvonai
Pirma pavasario žole

Varnėnas vėl
Sau būstą renčia
Po langu
Obely manoj
Žiogelis striksi
Smuiką griežia
Pavasario trapioj žalumoj

Vytautas Nausėda, 5 a klasė
Radvilėnų vidurinė m-kla
Kauno rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Žiema – koks keistas metas būt vaiku –
Suspindęs sniegas grindžia baltumu gatves.
Užkimęs vėjas šniokščia ir dainuoja tarp langų
Liūdnas, jau iš mados išėjusias dainas.

Kažkur toli laiptinėse gitaros nykiai groja,
Sušalę pirštai nebe taip švelniai pakalbina stygas,
O tu sustoji, paklausai ir vėl žygiuoji
Gyvenimu, palikdama kitiems mintis – tegul atranda jas…

Už lango, pro kurį žiūri, užlietas miestas
Juodu, kai kur šviesėjančiu žiemos tušu.
Pabeldė į duris nykumas, svečias nepakviestas,
Įleidi kambarin, lydėdama liūdnu žvilgsniu.

– Toks metas, liūdna, ką darysi, –
Atsikvepi, tari užkimusiu balsu.
Ne tau vienai sunku – žiemos juk neišvysi.
Priprasi – koks tad keistas metas būt vaiku…

Jonas Jovaišis, 10c klasė
„Šilo” vidurinė m-kla
Ukmergės rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Kai vienas tu namuose sėdi
Ir būna baisiai nuobodu.
Nuskriski į stebuklų šalį
Ir pažiūrėk kaip ten smagu.

Paukšteliai čiulba, šokinėja
O dangus ten toks skaistus.
Rytmetį rasa nulieja
Tavo meilę ir džiaugsmus.

Pažiūrėk saulutė šviečia
Ir smagiai pažaisti kviečia.
O laukai iš to linksmumo
Ims ir nusišypsos.
Ir visi paukšteliai šauks tave
Ir vėl giedos.

Marija Grybauskaitė, 5a klasė
Prienų ,,Ąžuolo” vidurinė mokykla
Prienų rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Stiklo akcentas
mažame rakto išlinkime
ir pasilieka
stiklo akcentu,
jei nesudedi ideologijos
į apsmukusių atvaizdų
pilną skylučių nieką.
Nes iš ten atsiranda
spindesys.
Klaikus liūdesys.
Tuštuma…
Šiandiena neleis tau
šitaip elgtis
su manim.
Tavim.
Savim.
Pabaigai:
stiklo akcentas
mažame rakto išlinkime
ir pasilieka
stiklo akcentu…

Eglė Čepaitė, 9klasė
Šeduvos vidurinė m-la
Radviliškio rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui