Poezijos temos: Įvairūs

Nežaisk manim
Aš ne loterija
Ir juo labiau
Ne aukso puodas.
Tik pralaimėjusi
Imperija
Ir dar nusivylimas
Juodas.
Nežaisk manim.
Su pralaimėjusiais
Neverta laukti išlikimo.
Galiu pasiūlyti dalelę
Tik savo juodo
Palikimo.

Eglė Brazdžiūnienė

Neskubėki šįvakar išeiti.
Pabūk dar šiek tiek.
Mano ledinėj pilaitėj
Su manimi kartu pasėdėk.

Eglės spygliai jau byra,
Argi tu nematai?
Rodos, šventės praėjo, -
Na, pasakyk, ar tikrai?

Ar tikrai viskas jau buvo?
Man suprasti padėk.
Tik neskubėk išeiti,
Pasėdėk su manim dar šiek tiek.

Eglė Brazdžiūnienė

Ateikime. Ateikime visi
Ir kelias tenebūna
Skaudžiai ilgas.
Ateikime. Ateikime visi,
Kaip ligi šiol
Viens kito išsiilgę.

Sugrįžkime. Sugrįžkime į čia,
Kur netgi sienos
Mūsų esmę mena.
Sugrįžkime. Sugrįžkime į čia,
Kur visada išliksim
Nepasenę.

Sueikime. Sueikime greičiau
Į savo nepmirštamąją
Pradžią.
Sueikime. Sueikime greičiau,
Kol neprasmegome
Į gelmę skradžią.

Sugrįžkime.

Sugrįžkime į čia ...

Eglė Brazdžiūnienė

Aš nežinau, kodėl nesuprantu,
Kai švenčia pergalę netikėliai.
Kodėl su sąžine ir su tiesa
Gyvenimo kely tiktai nevykėliai.

Aš nežianau, kodėl laimingi tie,
Kurie vis skriaudžia ir apgaudinėja,
O apgautieji rūpesčių pilni
Į koją su gyvenimu nespėja.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Aš nežianu ...

Eglė Brazdžiūnienė

Skleisk šilumą, kaip skleidęs,
Gerumą spinduliuok.
Kitiems kaltes atleidęs
Savųjų neskaičiuok.

Lyg spindulys giedros dienos,
Lyg šiluma namų
Mums būki mūsų ateitim
Ir mūsų likimu.

Gyvenimo klaidžiuos keliuos
Tavų akių reikės,
Į mūsų virpančius žingsnius
Įlieki išminties.

Į mūsų nerimo dienas
Ateiki su viltim.
Į anūkėlių ateitį
Prabilki praeitim.

Iš ten, iš amžių glūdumos,
Ir iš savų šaknų
Išliki mūsų ateitim
Ir mūsų likimu.

Eglė Brazdžiūnienė

Kliedesys ir rūkas,
Vėjo apsuptis,
Varvantis perukas,
Verkianti naktis

Pasislėpę akys
Veda užmarštin,
Prislopintas juokas
Veržiasi pirmyn.

Išnaudotas laikas
Gęsta palengva.
Įsismelkęs tvaikas
Gąsdina žeme.

Eglė Brazdžiūnienė

Kažko vis laukiu ir kažko tikiuosi ...
Ateis, pabels, ir aš duris atversiu,
Pavargusį sušildysiu, paguosiu
Ir negandas visas drauge ištversiu.

Kažkam į petį tvirtą atsiremsiu,
Į šiltą delną savąjį įdėsiu
Ir, iš namų visas bėdas ištrėmus,
Aš dar kartelį laime patikėsiu.

Kažko vis laukiu ir kažko tikiuosi.
Praeis ar ne praeis lemtis pro šalį?
Ar sužibės dar laimė pelenuose,
Ar teks išverkti savo karčia dalią?

Eglė Brazdžiūnienė

Kur bastaisi, mano kapitone,
Argi ligi šiol nepavargai,
Neprailgo vieniša kelionė?
Kur buvai, bastūne kapitone,
Kad manęs lig šiol nesuradai?

Tavo jūrose jau audros tyla,
Vėjas gręžiasi kryptim kita.
Grįžk namo, bastūne kapitone,
Tesibaigia vieniša kelionė.
Aš pabūsiu tavo sekluma.

Eglė Brazdžiūnienė

Palepink mane nelepintą,
Priglausk, paglostyk dažniau,
Pašnekink mane nešnekintą,
Ir aš sušilsiu greičiau.

Paguoski mane nepaguostą
Savo ramia šneka,
Atjauski mane neatjaustą
Savo širdim atvira.
Suraski mane nesurastą
Ir įsileisk į save,
Supraski mane nesuprastą
Ir aš pražysiu gėle.

Pamilki mane nemylėtą
Savo visa širdimi,
Palepink mane nelepintą,
Palepink, jeigu gali.

Eglė Brazdžiūnienė

Jaučiu Tavo ištiestą ranką,
Kviečiančią šokiui.
Bet Tavo šokis linksmas,
O aš taip šokti nemoku.

Tavo akių žiburėliai
Uždegti bando,
O mano žvilgsnis šaltas
Jų išsigando.

Linksmas šokis gaivina
Kaip šampanas.
Mano žvilgsnį sušildė
Jausmų uraganas.

Eglė Brazdžiūnienė

Bėgame, skubame, eilėse mūsų pilna,
Pilna darbe ir namuos.
Pykstame, baramės, mylim ir kenčiam
Moterys mano kartos.

Esame gražios ir esame švelnios
Tik dažnai vyrai, deja,
Žmonose savo įžvelgia velnius
Ir angelus svetimose.

O juk mes esam visos panašios,
Visos auginam vaikus,
O namuose vyrai užleidžia
Laikyt jau visus kampus.

Esame tvirtos ir skausmui, ir gėlai,
Tegul vyrai už mus dejuos.
Skubam vaikais ir krepšiais apkibę
Moterys mano kartos.

Eglė Brazdžiūnienė

Taip norisi paskubinti metus,
Jiems įkandin sušukt "pirmyn", tiesa?
Ir stebuklingojo paparčio žiedo
Išbėgt ieškoti su rasa.

Tik neskubėk. Gyvenimiškas vėjas
Ne visada švariai nušluos takus.
Tegul išsaugo paslaptinga fėja
Trapius, taip greit sudūžtančius metus.

Na, o šiandien tegul jaunystė šoka
Ir skleidžia šilumą karštos širdies,
O tavo krištolinis, tyras juokas
Te nepažįsta skausmo nė kaltės.

Eglė Brazdžiūnienė