Bėgame, skubame, eilėse mūsų pilna,
Pilna darbe ir namuos.
Pykstame, baramės, mylim ir kenčiam
Moterys mano kartos.

Esame gražios ir esame švelnios
Tik dažnai vyrai, deja,
Žmonose savo įžvelgia velnius
Ir angelus svetimose.

O juk mes esam visos panašios,
Visos auginam vaikus,
O namuose vyrai užleidžia
Laikyt jau visus kampus.

Esame tvirtos ir skausmui, ir gėlai,
Tegul vyrai už mus dejuos.
Skubam vaikais ir krepšiais apkibę
Moterys mano kartos.

Eglė Brazdžiūnienė