Taip norisi paskubinti metus,
Jiems įkandin sušukt „pirmyn”, tiesa?
Ir stebuklingojo paparčio žiedo
Išbėgt ieškoti su rasa.

Tik neskubėk. Gyvenimiškas vėjas
Ne visada švariai nušluos takus.
Tegul išsaugo paslaptinga fėja
Trapius, taip greit sudūžtančius metus.

Na, o šiandien tegul jaunystė šoka
Ir skleidžia šilumą karštos širdies,
O tavo krištolinis, tyras juokas
Te nepažįsta skausmo nė kaltės.

Eglė Brazdžiūnienė