Jie žvelgia į tave tyrom akim
Iš sapnų, iš svajonių, miražų…
Ir sparnus nejučia augini
Mustangui iš rodeo, lyg Pegasui.

Jie laisvi, galingi ir grakštūs –
Plaikstos karčiai, kaklai įsiręžę…
Ir tu jau, rodos, kartu pakilai,
Kaip ir jie – lyg sparnuotas Pegasas…

Bet, kaip būna dažnai, jie tyla tave pasitinka
Ir taip pat abejingai palydi…
Ir žąslus apžioja tingiai…
Mieguistas žvilgsnis grindiny pasiklysta.

Ir vis šaukia kažkas ten, vilioja…
Ir drasko širdį, graudina.
O mustangai – pegasai sparnuoti!
Šimtais kanopų nuaidi už girių…

Giedrė Vitkauskaitė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui