Errare humanum est!
Ydos labai greitai žmogų “suvysto“…
Tie patys kaktusai, šalia
Tie patys nebaigti rūkyt cigarai…
Idem per idem…
Toks įkyrus lelijų kvapas
Ir sudūlėję kaulai lovoje…
Ir tavo visada tvirtai sučiauptos lūpos
Jau žaizdomis nusėtos.
Idem per idem…
Silpnai pulsuoja širdis.
O kaip ji pavargo!

Naktis iš lėto tirpdo sniegą
Ir laiko nebėra kažkur skubėt,
Kaip košmaruose klykiantis vaikas…
Jam neįmanoma padėt.
Homo homini amicus est…
Šlovingasis humaniškume,
Užsidaryk grabe.
Ir “special“ tau ten stogas su liuku…
Komedia finita…
Upe nuplaukia mano viltys…
Ir grabdirbys jau šaukia: “ Kur gi tu?!“
Aš čia, bet jau einu…

Rita Razminaitė, 3k klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui