Nebaltos snaigės

Aš pasakų girdėjau
daug –
Tokių gražių,
linksmų,
laimingų…
Bet kai dairaus aplink, –
matau –
Dažnai nebaltos snaigės
sninga…

Nelyja vien šiltu lietum,
Lakštingalos
retai
bečiulba,

Ir nežinau, kodėl
aplink
Žmonėms graudu,
baisu
ir liūdna…

O vasara tokia
žalia.
Ir rytas toks
vaiskus, saulėtas.
Bet tyliai verkia vėl
mama,
Ir vėl dangus niūrus,
dėmėtas…

Sigita Navickaitė, IVF klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui