Taip netikėtai įžengei į manąjį gyvenimą:
Tarytum vėjas įlėkei per praviras duris…
Ir pajutau širdy neblėstantį rusenimą,
Neleidžiantį klaidžiam kely paklyst…

Ir, rodos, saulė dar skaisčiau sužibo:
Užpildei tuštumą, slypėjusią many…
Turbūt tik tavo melsvos akys žino
Tiesą, kurią taip atkakliai slepi…

Per daug praliejau ašarų, per daug kentėjau:
Prašau, neleisk tavęs pamilti…
– Ar tie jausmai tikri? – vėl klausiu vėjo,
Bet vis tikiuos iš tavo lūpų šiuos žodžius išgirsti…

Gintarė Valančiūtė, II kursas KP-7 grupė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui