Įvairūs

Degtukai
Pažerti.
Šypsais?
Iki ryto
Dėlioju mintis.
Skaičiuoju:
Trupmena –
Tu / aš
– uždavinys.

Tikėjaus,
Bus paprasčiau…
Bet kažkur
Įvelta
Ne klaida-
IŠIMTIS

Jonas Baltokas

Išimti iš sielos,
padėti šalia
tą turėjimo nuojautą

Kai paviršiaus nedrumsčia,
Žvaigždę gilią dugne
Aš matau –
Tu esi

Jonas Baltokas

Paskutinė rugpjūčio savaitė –
Jau išsiruošė skristi vorai.
Aš susirenku savo pabaisas,
Bet ar jas visas grąžinai?

Toje pusėj, kur baigiasi kelias,
Naktis susargdinta žiogais.
Susitepęs vasaros patalas,
Užsiklosim rugsėjo sparnais.

Baigės vasara, baigės.
Dar ne šalta, dar tik lynoja
Atvirukais žiemos, kuri šaipos
Nuo šio vaizdo pastojus

Jonas Baltokas

Kada gimei – nežinau,
nei kada susitikom
Man akimirkos buvo sapnai,
o sapnai tik akimirkom.

Tarsi debesys – dienos dangum –
tavo veidą vis atkartodamos
aš ne paukštis – gimęs žmogum,
tiktai mintys kartais skrajodavo.

Gyvenau tavimi,
būriau žiedu ramunės –
mano pievoj neliko gėlių.

Prisibūriau…

Gerai, kad neatėjai,
nenusidilginai kojų.

Jonas Baltokas

Mes įpratom sočiai mylėt,
tad ir mylime tiktai sotūs.
Iškabinom vėliavas vėl,
kad kaimynai nepagalvotų,

Kad mums reikia daugiau negu jiems
kad atrieksime duonos storiau.
Aplink mus daug neregių,
bet nematančių dar daugiau.

Mes įpratom sočiai tikėt,
tad ir tikime – tiktai sotūs…
Iškabinom vėliavas vėl.
Vėliavas ir … paklodes.

Jonas Baltokas

Viską sukišome į kubą,
Neapgalvotai brėždami ribas,
Ir, kai pabudom, baltos lubos
Nereiškė nieko, tik lubas.

Išrausėm visą namą,
Ieškodami, ką vadint namais…
Radom, kad iš lubų ekrano
Nelyja netgi pelenais….

2000 m.

Save imi laužai dalini
Kol vienąsyk suvoki
Paskutinė vakarienė
Esi jos dalimi

Apie tave viskas juda
O tu – save pamiršęs –
Vis aplink dairais
Ir ieškai Judo

1997 m.

Sekundė
seka
sekundę
Kažkas užmiega
Ir vėl pabunda
mažytė pagunda
sustabdyti sekundę…
Bet kurgi ji bėga?..
Kaip lašas
po lašo
krenta…
Krenta ir kažką rašo
Į kitą krantą
ji nurieda…
Rodo kelią didelės rankos.

1996 m.

Matysi daug lapų.
Žinosi: jie – aš.
Norėsi surinkti –
vėjai nuneš

Bėgsi iš paskos,
gaudysi juos.
Ir kai pagausi,
bus tuščia delnuos…

1996 m.

Sutinku aš jį kas žingsnis
Kiekviename veide,
Kur benukryptų mano žvilgsnis:
Gyvame, negyvame.

Su baime žvelgiu į laikrodį.-
Laikrodžio dvasia- jis.
Nukreipiu akis į veidrodį.
Veidrody- aš, jo dalis.

1996 m.

Nesvarbu kokios spalvos šachmatas tu esi:
Ir balti šachmatai juodais langeliais vaikšto,
Kad galėtų būti…

1997 m.

Kaskart kai kažkas keisto kaupias kambario kampuos
Kaip kraują kainuojantis kritimas
Klaupiuos
Kad kilčiau…

1997 m.