Kada gimei – nežinau,
nei kada susitikom
Man akimirkos buvo sapnai,
o sapnai tik akimirkom.

Tarsi debesys – dienos dangum –
tavo veidą vis atkartodamos
aš ne paukštis – gimęs žmogum,
tiktai mintys kartais skrajodavo.

Gyvenau tavimi,
būriau žiedu ramunės –
mano pievoj neliko gėlių.

Prisibūriau…

Gerai, kad neatėjai,
nenusidilginai kojų.

Jonas Baltokas