Įvairūs

Gražus pasaulis ,kol arti dar nesimato
Apgaulės,smurto ir gudrių kalbų ,
Kai purvą dengia užmarštis
Tarsi nukritę lapai ,
Po daugel metų supranti ,
Bet nieko keisti negali…

Dažnai,kai vienas kito nepažįsti ,
Apakina vien tai,ką pamatai.
Atrodo,kad pasaulio centras-
Akyse saulėtekis pražysta ,
Nes vien tik nori jį matyti …ir matai.

Bet kaip gyventum be saviapgaulės ,
Jei būtų žinomi visi vardai.
Iš anksto blanktų visos žemės spalvos ,
Jei netikėtum pažadais pigiais.
Kai laikas pasuka pirmyn

Mažytį pažinimo ratą ,
Tarsi iš miego prabundi.
Nereikia kaltinti,kad laiku nesupratom ,
Jeigu pats nori būti
Dar saldžiame iliuzijų glėby…

Tik jos vienos penkiolika
Išvydo saulę ,
Bet ar bus lemta
Džiaugtis ja ilgai…
Slapukai rudenį
Gražiai užauga ,
Nes juos mama
Labiausiai saugo
Ir myli,nes žino ,
Kad tai paskutiniai
Šįmet jos vaikai.

Dvi kojos eina be kelių ,takelių.
Dvi rankos glaudžiasi dar prie dviejų…
Net akmenys geriau iškenčia savo dalią ,
Bildenami kasdien vis tų pačių srovių.

Dvi akys spindi -skruostuose duobelės ,
Kai saulė švysteli ir tavo akyse-
Kaip medžiai du išaugę prie upelio
Didžiuojasi,nes jų bendra kalba.

Nors turime tik dvi ausis,išgirstam ,
Kaip plaka nerimas vienoj širdy ,
Kada vienintelis ar artimas išvirsta ,
Palieka netektis ,sustingusi stuobry…
2008

Pakriaušėje juodi šešėliai –
Ten stiprūs medžiai griuvę
Iš plačių šaknų…graudu.
Nejaugi taip nuplovė
Savo skausmą Urvenėlė ,
Kitiems atnešusi daugiau skriaudų.
O gal ledonešis čia įsivėlė,
Kad kelią jam pastojo ne laiku ,
Ir juodalksnius,klevus nuo kelio vertė –
Taip rodė savo galią prieš kitus…
Kada Pietys viršūnėmis prabėgo ,
Dejavo drebulių baili širdis ,
Tiktai baltai žydėjo juodos ievos
Ir lapais puoštis neskubėjo –
Pasiglemžė visų gėlių kvapus.
Nepastebimai ruduo atbėgo
Nubarstęs šlaituose gelsvus lapus ,
Vaiduokliai- medžiai lyg nuogi gulėjo ,
Kiti, vėjovartose prastovėję ,
Žiemos sniege kupsteliais bus…
2008

O,koks gražus pasaulis!
Ir koks stebuklas kiekvienam
Akių ir sielos šventinė šviesa-
Ji šviečia iš kiekvieno lango ,
Žvaigždelėmis pasveikina
Kiekvieną, žiūrintį į dangų ,
Su meile glosto šąlančias rankas.
Ateik prie stebuklingo sosto-
Betliejaus kviečiamas ramybę rask…
Nenešk tik ypatingų dovanų ,
Surask gražiausią žodį ,
Kuris į širdį pasibelstų-
‘Labai Tave myliu
Ir Tavimi tikiu,priimk mane”…
2008

Lyg rankų gyslos
Nuo sunkių darbų ,
Gilios senatvės
Labirintais išsiraizgo ,
Skaičiuojama lemtis
Iš rezginio delnų…
Miške beaugdamos
Eglutės kyla –
Po balas išbraido ,
Jų ramstis -labirintai
Tiesiasi iki kitų šaknų.
Savo aistroms ir siekiams
Jėgų nesigailim-
Kasdien apninka
Tūkstančiai minčių…
Ne visada rikuojasi
Darna į eilę ,
O kartais tarsi eglės
Virsta iš šaknų.
Tada ir labirintai lieka-
Laikas gal užverčia
Klaidžius istorijos lapus ,
O visada suverčiam kaltę
Ir už beprasmiškus vaidus,
Nepasisekusius karus
Keistuolei lemčiai ,
Likimas kaltas-ne žmogus.

Ant suolų tylinti
Eilėraščių knygelė ,
O prieš visus po vieną
Atsistoja išdidi ,
Sava-tai mano mokinė…
Ir nuo širdies į širdis
Žodžiai įsilieja ,
Kai kalbasi poezija-
Dabar jau nuo Tavęs.
Tokios akimirkos didingos
Visada išlieka-
Ir nesvarbu nei pažymys ,
Nei sąsiuvinyje nereikšminga
Gramatinė klaida,data.
Einu per mišką ,
Prisiminimai sieloje įstringa…
Kalėdos tuoj – vargonai gaudžia
Ir kiekvienam iš Jūsų
Po eglutę akyse išsaugau –
Siunčiu po vieną Jums,
Jeigu svarbu arba yra už ką…
2008 metų Šv.Kalėdos mano ,,vaikučiams”

Kai karklai vasarą alsavo ,
Baltų pūkelių nemačiau.
Pasipuošė šakelės ,pasiūbavo
Ir barsto savo vaikučius aplink.
Po jais ir sraigė,vabalėliai slepias-
Ne veltui glostom kačiukus ,
O žemė švelnumu jų džiaugias ,
Bet… kaip vėlai pamatom juos.
Dažnai ir saulės nepamatom
Žiūrėdami po kojomis-žemai ,
O kada įpročio šio atsikratom ,
Ir patys virstam spinduliais.
2008

Praeidama vis akmenis paglostau ,
Skaičiuoju randus jų gilius ,
Kas juos diržais plačiais
Lyg į nelaisvę paimtus apjuosę
Atplukdė į pakrantes ,
Kur vilnija ežerai…
Prie jų sustojo lyg verpetai amžiai
Ir pasakoja,kas paklausia ,
Kaip į praeitį keliauja
Lyg dvikova tamsos ir saulės-
Kaip mano mintyse
Piktieji demonai ir gėrio spinduliai.
Kol mano rankos liečia
Akmenį lyg draugą ,
Jaučiuosi išmesta
Vaiskios bangos į krantą
Ir įsikirtusi tarsi akmuo
Į žemę taip tvirtai ,giliai.
2008

Seniai papartis nužydėjo-
Jau baigias vasaros kaitra.
Su debesų vilnim į vakarus nuėjo
Nauja,taip laukiama diena…
O kaip jisai be žiedo pasisėja ,
Gal šildo mano akių saulė
Samanas lyg kupetas žalias ,
Jeigu minčių neišblaškytų
Nepalankūs šiaurės vėjai ,
Palikčiau su paparčiais
Lyg medelis žaliame miške.
Dabar brendu per lapų pynę ,
Klausau,kaip vėjas groja tarp šakų…
Paparčių kasos susipynė –
Reiks eiti dar ilgai
Šiuo rudenėjančiu,tamsiu mišku.
2008

Čia medžiai stovi kaip sargyboj
Tarp amžinai išnykusių vardų.
Tarsi atodūsis vis girdimas ,
Kai metai kartais būna sunkūs
Po daug pareikalavusių aukų.
Kaip visada, nauji dažnai užauga
Tarp atminties -išlikusių kelmų.
Juk daug ko iki galo nesuprantam ,
Kai neišdyla baimė nesenų laikų.
Kaip auga medžiai bežiūrėdami į dangų ,
Nelaukdami lietaus ir geresnių dienų ,
Siūbuoja liemenys, šakas suglaudžia ,
Kai taršo vėjas jų žalius lapus.
Ar būname ir mes ryžtingi ,
Jei reikia kilti nuo pradžių…
Dažnai keliai į tolį eina ,
Kada prasideda tik nuo mažų takų.
2008

Vanduo-tai žemės kraujas ,
Mano gyvastis ir siela.
Kaip raibuliuoja,kai ranka liečiu!
Į jį žiūriu-matau mažytį savo dangų
Ir saulė nebeakina ,su ja kalbu…
Papasakosiu,kaip per žemę bėga
Upeliais sielvartas,rauda.
Aukšti skliautai,o medžiai-
Tik žali,juodi šešėliai
Kasdien kitaip vis atsispindi
Mano širdyje…

Akmuo-tavo širdis,motule žeme ,
Ant jo prisėdame dažnai…
Tada suprantame tavo žodžius ,
Kai kietas lyg akmuo sudiržta delnas ,
Pabąla laiko vandeniu -su netektimi
Kasdieną plaunami plaukai…
Kada pamatome gyvenimo upelyje
Vandens mažytį šypsnį -tavo veidą ,
Pribėgame, kad būtume sykiu ,
Bet iš arti šešėliuose pranyksta
Ir lieka akmeniu šaltu…
2008