Vienatvė dviese
Tu esi, bet kartu nesi,
Tu šalia, bet kažkur toli,
Tarsi manų žodžių visai
Negirdi, mes esam kurti
Ir akli.
Mano siela bandė su tavo
Siela kalbėti, bet atsimušė
Į šaltą bejausmę sieną, kuri
Negali nieko girdėti.
Artimas kūnas-svetima dvasia,
Gal tas idealas neturėjo būt
Tavyje, gal suklydau apakino
Mane iliuzinė svajų šviesa.
Gyliai širdyje žinojau, kad darau
Klaidą, bet žengiau pirmyn
Miglotan tavo glėbyn.
Mes esam kartu, bet einam
Skirtingom kryptim, aš į
Pesimistinę tamsą, tu į optimistinį
Rojų, gal dar sutiksim vienatvės
Dviese rytojų.