Tyloje skamba dainos ir juokas,
Meta mėnuo pro langą šešėlį,
Ant eglutės lemputės spalvotos,
O į dūšią vienatvė įgėlė.

-Kur tave neša uždaras ratas?
Geras draugas ne tyčia paklausia,
-Ir kodėl šitas kelias dulkėtas,
Ir kodėl šypsena ši liūdniausia?

Burtai pasakų dingo vaikystėj,
Ant palangės nuvytusios tulpės,
Po jausmus mano klaidžioja mįslės,
Bet tos mintys, sušalo beturtės.

Gal išties kas paklydėliui ranką,
Valandėlę pabusiu dar rimtu,
Šiam pasauli man visko pakanka,
Kad tik tai ką turiu neatimtu.