… Koks siaubas, vėl aušta diena,
O aš nesumerkiau akių dar…
Kiek žodžių gražių parašyta lape,
O kiek jų dar bresta galvoj…
Tik žvakė jau baigias, visai jau sunykt,
Nors švietė ji ištisą naktį,
Galiu pasakyti gyvenimą myliu
Labiau nei galėjau suprasti…
Vienatvė ramina ir guodžia, ir moko
Ji padeda kartais gyvent,
Vienatvė lyg sapnas, lyg draugė,
Nors kartais sunku ją pakęst…