Kiek daug… ir nepažįstami jie:
Keisti, susiraukę,linksmi kai kurie.
Tas veidas, tik veidas, tik sielos šarvai,
Bet akys išduoda viską taip greit.

Viens verkia, gal kenčia, ar tik šiaip…
Kitam – labai linksma, laimingas, gerai.
Kaip gali gyventi šitie padarai?
Kažkas ir kažkur jiems visad negerai.

Štai keikia viens kitą, kažko per mažai
Į tai aš išmokau nekreipt visiškai.
Nedrįsčiau sakyt, kad visi jie tokie,
Žmogaus vardo verti kai kurie.

Nieks niekam nerūpi, vaidyba tiktai,
Kai tai supranti, jausmus uždarai.
Išvydęs pinigus, pradeda drebėt:
Šito pasaulio gedėt reik pradėt…

ERNESTAS PAKUTKA, 12 klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui