Priimta manyti, kad Vėlinių (Visų šventųjų dienos) rimtį ir religinį susitelkimą vis labiau nustelbia neva iš Amerikos atėjusi Halloween’o šventė. Abi šventės yra be galo susipynusios, tačiau turi skirtingas reikšmes. Halloween’as, nors yra gavęs neigiamą „amerikonizmo” epitetą, anaiptol nėra kilęs iš už Atlanto. (ELTA nuotr.)

Kas yra Halloween’as?

Halloween’as Amerikoje švenčiamas tik nuo XIX amžiaus antros pusės, o pati šventė atsirado Europoje ir turi gilias šaknis. Į Ameriką ją atsivežė keltiškoji europiečių emigrantų dalis. Iš pradžių Halloween’as vadintas „Samhainu” – tai pagoniška keltų šventė, kurios akcentas buvo mirtis. Pagoniškos keltų gentys, gyvenusios Britų salose, daugiausia Airijoje, taip pat Prancūzijoje, tikėjo, jog Samhaino išvakarėse, spalio 31 d., gyvųjų žemę aplankydavo vaiduokliai ir kitos dvasinės būtybės. Todėl tą naktį dvasioms būdavo ruošiamos specialios aukos ir atnašos.

Samhaino metu buvo švenčiami keltų Naujieji metai, keltų vasaros deivės pasikeitimas su raguotu žiemos dievu. Tai mirusiųjų šventė – keltai tikėjo, jog šventėje dalyvaudavusios mirusiųjų dvasios bei kitos dvasinės būtybės (demonai). Šventei vadovaudavo druidai – keltų šventikai. Anot senovės krikščionių misionierių, garbinimo metu būdavo aukojami žmonės.

Halloween’o ritualų kilmė yra grynai pagoniška. Keltų šeimos padėdavo maisto lauke vaiduokliams ir demonams tikėdamiesi, kad šie už tai nedarys nieko blogo. Ir dabar populiarūs Halloween’o simboliu tapę išskaptuoti moliūgai buvo dvasių atvaizdai. Senovėje iš ropės arba bulvės būdavo išskaptuojamas bjaurus veidas ir viduje uždegama žvakė. Veikiausiai žmonės darydavo šiuos baisius atvaizdus, kad atbaidytų dvasias, kurios, kaip buvo manoma, užplūsdavo žemę Halloween’o naktį, o paskui vėl išskrisdavo į mirusiųjų pasaulį. Buvo kuriami didžiuliai laužai (angl. bonfire – nuo žodžių „bone” – „kaulas” ir „fire” – „ugnis”), kuriuose būdavo deginami gyvi padarai ir žmonės. Kodėl laužai? Kad padėtų saulei ištverti žiemą ir atbaidytų piktąsias dvasias. Tikėta, kad tą naktį pildosi burtai, – ypač mėgta burti su obuoliais.

Neatsiejama Halloween’o dalis – keisti kostiumai: keltai maskuodavosi keistais kostiumais, kad dvasios jų nepažintų ir palaikytų saviškiais. Taip pat jie rengdavo paradą-eiseną ir lydėdavo dvasias iki miesto ribos. Skeletai, kaukolės ir negyvėlių kūnai natūraliai tapo Halloween’o simboliais, nes ši šventė garbina mirtį. Šikšnosparniai ir pelėdos taip pat asocijavosi su Halloween’u nuo seniausių laikų. Pagonys keltai tikėjo, jog pelėdos gali palaikyti ryšį su mirusiaisiais. Keltai manydavo, jog Halloween’o naktį aitvarai, demonai, vaiduokliai laisvai vaikštinėja tarp gyvųjų.

Dabar Halloween’as, kaip ir Samhainas, švenčiamas spalio 31 dieną. Šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po namus sakydami: „Vaišės arba pokštas” (trick-or-treat). Šis paprotys kilęs iš Anglijos „išdaigų nakties” („mischief night”). Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus. Halloween’o šventės metu ne tik vaišinamasi, bet ir užsiiminėjama būrimu, baisių istorijų apie raganas ir vaiduoklius pasakojimais, obuolių triauškimu ir panašiai.

Verta paminėti, kad senovėje krikščionys bjaurėdavosi stabmeldiška Samhaino švente ir ją atmesdavo. Daugelis populiarių Halloween’o apeigų kilusios iš pagonybės ir demonų garbinimo. Net ir šiandieniniame Halloween’e yra okultizmo liekanų: tai raganavimas, satanizmas, vadinamoji naujoji pagonybė bei spiritizmas. Norėdama pateikti krikščionišką alternatyvą žmonėms, Bažnyčia pradėjo švęsti Visų šventųjų dieną.

Kas yra Visų šventųjų diena?

800-aisiais mūsų eros metais krikščionių bažnyčia Halloween’ą – kaip minėta, Naujųjų metų bei mirusiųjų šventę – pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 d. Taigi žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios, ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.

Daugelis keltų papročių išliko ir įsigalėjus krikščionybei. Žmonės ir toliau praktikavo senovinius pagoniškus papročius – jie tapo krikščioniškos šventos dienos dalimi. Vėliau Katalikų bažnyčia mirusiųjų pagerbimui paskyrė lapkričio 2 d. Ji žinoma kaip Visų sielų diena.

Įvairiuose regionuose nusistovėjo šiek tiek skirtingi keltų papročiai. Pavyzdžiui, Airijoje žmonės Muck Olla dievo garbei surengdavo paradą, kurio metu rinkdavo maisto duoklę. Parado vedėjas vilkėdavo baltą maršką, o ant galvos būdavo užsidėjęs kaukę iš gyvulio galvos. Škotijoje žmonės rengdavo eitynes su žibintais laukuose. Jie sukurdavo didžiulius laužus, kad jie atbaidytų piktąsias dvasias ir raganas. Velse kiekvienas žmogus į šventinį laužą įdėdavo savo pažymėtą akmenuką. Jei kitą rytą jo nerasdavo, būdavo įsitikinęs, kad tais metais mirs. Anglijoje Halloween’as dar būdavo vadinamas Riešutų gliaudymo, Obuolių grobstymo diena. Šeimos susėsdavo prie laužo, pasakodavo įvairias istorijas, gliaudydavo riešutus ir krimsdavo obuolius.

——————————————————————————–

Airija

Halloween’as airiams iki šių dienų primena jų protėvius keltus. Šventės metu kūrenami laužai – kaip sėkmės ir šviesos simbolis, persirengiama keistais kostiumais, kad jie apsaugotų nuo blogio.

Austrija

Austrijoje apie Halloween’ą sužinota visai neseniai, ir manoma, kad ši šventė atėjo iš JAV. Gyventojai išskobia didžiulius moliūgus ir papuošia juos žvakėmis. Vaikščiojimas po kiemus prašant saldumynų ir pinigų nėra paplitęs, nors jaunimas mielai rengia vakarėlius. Tuo tarpu Visų šventųjų dieną daugelis žmonių puošia artimųjų kapus gėlėmis ir žvakėmis; šventinamos kapinės. Kai kurie austrai eidami miegoti ant stalo dvasioms palieka duonos, vandens ir degantį žibintą.

Belgija

Belgai tiki, kad, Halloween’o dieną juodai katei perbėgus kelią, atsitiks nelaimė. Taip pat blogai, jei juoda katė užeitų į namus ar drauge su žmonėmis keliautų lai- vu. Mirusiųjų atminimui uždegamos žvakės.

Didžioji Britanija

Daugiausia Halloween’ą švenčia jaunoji britų dalis. Apsitaisę karnavaliniais drabužiais bei įvairiausiomis kaukėmis (daugiausia raganų, vampyrų, mumijų), su moliūgų „žibintuvėliais” rankose, vaikai vaikštinėja po namus šaukdami „trick- or-treat”. Lapkričio 1-ajai britai neteikia didelės reikšmės – tik negausi katalikiškoji gyventojų dalis apsilanko šventinėse mišiose.

Italija

Italai ėmė persirenginėti raganomis, drakulomis ir kitomis baisybėmis vos prieš keletą metų. Svarbiausia italams lapkričio 2-oji – Visų dvasių diena, – tada jie lanko kapus ir valgo saldumynus, vadinamus „mirusiųjų kaulais” („ossa dei morti”).

Libanas

Nors Halloween’as siejamas su keltų išpuoselėtomis tradicijomis ir simboliais, libaniečiai krikščionys tiki, kad šios šventės ištakų reikia ieškoti senovės Libane. III amžiuje valdęs karalius ir visa jo svita buvo pagonys, o jo duktė Barbora perėmė krikščionybę ir taip užsitraukė didžiulę tėvo rūstybę. Barborą nuspręsta nukirsdinti, tačiau ji pabėgo iš dvaro ir ėmė slapstytis. Vengdama būti pažinta, ji dėvėdavo kaukes – iš čia neva ir kilusi tradicija per Halloween’ą persirenginėti. Mergina misdavo grūdais; iki šiol Libane per šventę valgomi įvairūs saldinti grūdai bei patiekalai iš jų. Galiausiai Barbora buvo rasta ir, jai nesutikus išsižadėti tikėjimo į Kristų, nukirsdinta. Vėliau ji paskelbta šventąja.

Nyderlandai

Nyderlanduose žmonės nešvenčia nei Halloween’o, nei Vėlinių. Joms neskiriama daug dėmesio.

Suomija

Halloween’as į Suomiją atkeliavo labia neseniai, be to, jis beveik nešvenčiamas. O Visų šventųjų diena minima jau nuo XII amžiaus, kai šalis perėmė katalikybę. Tikintieji eina į bažnyčią ir pagerbia mirusiuosius, paminėdami kiekvieną ir uždegdami žvakę. Lankomi kapai. Tai rami diena; parduotuvės paprastai nedirba. Beje, suomių protėviai pagonys švęsdavo „kekri” – derliaus ir mirusiųjų šventę.

Vokietija

Vokiečiai paslepia visus namuose esančius peilius, kad grįžusios dvasios nesusižeistų.

Pagal užsienio ir vietinę spaudą parengė Indrė Zimblytė

Views All Time
Views All Time
7233
Views Today
Views Today
1
0 0