Sutik mane po priešaušrio dangum.
Nužerki deimantus nuo pienės lūpų,
Užpūsk žvaigždes liepsnojančia širdim,
Ir šypsena nuplėšk nuo pievų rūką.

Sušildyk žolę kerinčiom akim,
Ir akmenį paguoski prie lieptelio.
Paglostyk sodus vasaros lietum,
Ir pabučiuok paklydusį upelį.

Nuskrisdama klaidžiais miškų takais
Ištrink mane iš ten, kur aš slepiuos.
Po samanų bekraščiais patalais
Tik miego gijos meilę man dainuos.

Kai saldžios svajos tau akis lipdys,
Norėsiu palydėti iki šilo…
Bet susitikt mums ne švelni rasa trukdys.
Bet tai, kad tu – Diena.
O aš – Naktis.