
S.Neris „Tu nubusi”
Tu nubusi vidury nakties.-
Miško vėjai su Tavim kalbės.
Ir beržai rankas į dangų ties
Sveikint gerves, grįžtančias gulbes.
O pavasaris žarstys žvaigždes
Ir tvoras ir pavartes vartys.-
Pro skylėtas baltas paklodes
Kils ir šiaušis dirvos varputys.
Paskutinį smūgį iš peties
Gaus žiema. Ir nemunėliai plauks.
Tu nubusi vidury nakties.-
Tai gimtoji žemė Tave šauks.
S.Nėris













