Tarsi paukštis atlėk
Ir maitinkis iš bąlančio delno,
Ir nuskriski paskui,
Ir atgal niekada nesugrįžk.
Tarsi paukštis numesk
Savo pačią balčiausią plunksną,
Kad atradus žinočiau –
Ruduo…

Aš pakelsiu tą plunksną,
Tavo pačią balčiausią plunksną
Ir stebėsiuos – iš kurgi
Pažinai Tu mano rankas?

V. Jasiukaitytė