Nerašyk man adresu senu,
Keitės miestas, gatvė, pavardė.
Praeities paliko tiek nedaug –
Tiktai veidas, vardas ir kaltė.

Kelią aš pati pasirinkau
Tik kažkas jame labai netikra,
Net paliesti iš arčiau bijau –
Viskas taip trapu, tarsi iš stiklo.

Ir vėsa, nežmoniška vėsa
Siurbiasi į vidų lyg dėlė.
Nerašyk man adresu senu, –
Keitėsi ne vien tik pavardė.

Eglė Brazdžiūnienė