Užmigau ir nenoriu pabusti
Snaudžia kloniai žali ir šilai,
Noriu pilnatį baltą pajusti
Kur kabojo kas naktį aukštai.

Noriu žiedlapius berti į saulę
Švelniai žvaigždę priglaust prie širdies.
Noriu kelią surasti aš naują
Nes neliko nei lašo vilties.

Noriu aš glamonėti padanges
Ilgą smilgą bučiuoti laukuos.
Noriu sodais paversti padanges
Noriu grįžt ir gyventi sapnuos.

Noriu lašą lietaus pakabinti
Ant šakos geltonspalvio rudens,
Noriu vėtros naktį nuraminti
Noriu šviesti kol vėliai sutems.

Noriu švelniai pajusti rugpjūtį
Noriu skinti gėles ir jausmus,
Noriu vėjui nurimus pražūti
Ir surasti lengviausius kelius.

Noriu saulei sugrįžt patekėjus
Kilti bundant žuvėdrų sparnams,
Noriu būti skausmu nutekėjus
Jūros bangų smėlėtiems krantams.

Noriu grįžti iš kur ir atėjus
Dingti rytmečio rūko sode,
Lyg būčiau aš kažko norėjus
Lyg atsiminus jūrą ir tave.

Donata Keršytė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui